Dryžių piliakalnis

Dryžių piliakalnis
Saldutiškio sen., Lithuania - panoramio (4).jpg
Dryžių piliakalnis ir ženklas

Dryžių piliakalnis
Koordinatės
55°21′40″ š. pl. 25°47′27″ r. ilg. / 55.36111°š. pl. 25.79083°r. ilg. / 55.36111; 25.79083Koordinatės: 55°21′40″ š. pl. 25°47′27″ r. ilg. / 55.36111°š. pl. 25.79083°r. ilg. / 55.36111; 25.79083
Savivaldybė Utenos rajonas
Seniūnija Tauragnų seniūnija
Aukštis 8-14 m
Plotas 56 x 34
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmečio I pusė
Žvalgytas 1958, 1978

Dryžių piliakalnis arba Saldutiškės piliakalnis (A913) – piliakalnis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Dryžių kaimo kapinaičių, 350 m į šiaurę nuo geležinkelio Utena-Švenčionys, 250 m į pietus nuo plento Utena-Švenčionėliai.

Vaizdas nuo piliakalnio

PiliakalnisKeisti

Piliakalnis tai pailga kalva, kurią supa pelkėtos daubos. Šlaitai statūs, 8–14 m aukščio. Aikštelė ovali, 56 x 34 m dydžio, yra kultūrinio sluoksnio žymių. Jos rytiniame gale, manoma, buvo pylimas, ariant išskleistas. Piliakalnio rytiniame ir vakariniame šlaite, 2–3 m žemiau aikštelės, yra 34 m pločio ir 28 m ilgio terasos. Piliakalnio šiaurinėje ir rytinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų.

TyrimaiKeisti

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1958 m. ir 1970 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Rasta lipdytos brūkšniuotu paviršiumi keramikos, geležies gargažė. Piliakalnis naudotas I tūkstantmečio pirmoje pusėje.[1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Aplinkiniai piliakalniaiKeisti

  Gimžiškių piliakalnis 15 km
Kačiūnų piliakalnis 12 km
Kamšos piliakalnis 6,5 km
Papirčių piliakalnis 5,7 km
Šeimaties piliakalnis 16 km
Taurapilio piliakalnis 12 km
 
Virėnų piliakalnis 11 km
Rateliakalnis 9 km
     
     
     
Papiliakalnės piliakalnis 12 km
Ginučių piliakalnis 12 km
  Budrių piliakalnis 16 km Linkmenų piliakalnis 11 km

ŠaltiniaiKeisti

  1. Dryžių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 147 psl.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 54;
  • Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 146–147.

NuorodosKeisti