Drohičino plomba

Drohičino plomba – netaisyklinga apskrita 8–15 mm skersmens ir 1,5–3 mm storio švininė plokštelė, pavadinta pagal Drohičino (Palenkės vaivadija, Lenkija), kurio Pilies kalno papėdėje 1864 M. Ambraževskis rado pirmąsias plokšteles, vardą.

Plombos

Rasta apie 15 000 Drohičino plombų iš 32 vietovių, Drohičine – iki 12 000. Drohičino plombos abiejose (kartais vienoje) pusėse įspausti Rusios kunigaikščių ženklai – tamgos (schematiški gyvulių, paukščių ir žmonių atvaizdai, įvairūs geometriniai ženklai ir raidės). M. Ambraževskis Drohičino plombas perdavė K. Tiškevičiui, kuris 1865 m. jas aprašė.

Drohičino plombas nuo XIX a. vidurio tyrinėjo įvairių šalių mokslininkai, iš pradžių jos laikytos antspaudais, segamais prie dokumentų (Vilniaus archeologijos komisija), muitinės ženklais (K. Zapas), prekių plombomis (Londono archeologijos institutas), talismanais – pagoniškų dievybių simboliais (Konstantinas Tiškevičius), asmeniniais ir amatininkų ženklais (A. Kotliarovskis, P. Jefimenko, E. Solovjovas), XIV a. – XVII a. vokiečių pirklių prekių ženklais (I. Lučickis), t. p. manyta, kad jos naudotos dokumentų antspaudavimui ir kaip muitinių etiketės (Nikolajus Avenarijus) bei kita. Manoma, kad Drohičino plombos turėjo įvairias funkcijas: jos buvo segamos prie nesvarbių dokumentų, jomis žymėtos prekės ar buvo sutvirtinami vidaus atsiskaitymuose naudotų kreditinių kailinių ir odinių pinigų ryšulėliai. K. Bolsunovskis 1894 m. ištyrė 7, V. Derchavko 1996 m. – 40 Drohičino plombų skirtingų vaizdelių siužetų. Lietuvos nacionalinis muziejus saugo 36 Drohičino plombas iš Senienų muziejaus.