Dregovičiai

Dregovičiai arba drėgvai (rus. дреговичи́, blrs. дрыгавічы) – rytų slavų genčių sąjunga, IX–XII a. gyvenusi dabartinių Baltarusijos Gomelio[1], Bresto, Minsko sričių teritorijose.

East Slavic tribes peoples 8th 9th century.jpg

Dregovičių pavadinimas, manoma, kilo iš senosios slavų дрегва ar дрягва (dregva ar driahva 'pelkė'), kadangi dregovičiai gyveno pelkingose vietovėse.

Rytiniai dregovičių kaimynai buvo radimičiai, šiaurės rytų – krivičiai, pietiniai – drevlianai.

IstorijaKeisti

Apgyvendindami Baltarusiją dregovičiai judėjo iš pietų į šiaurę (prie Nemuno), tai, manoma, rodo pietinę jų kilmę. Konstantinas VII Purpurinis žinojo dregovičius kaip druguvitus (gr. δρουγουβίται), Rusiai pavaldžią gentį.

Dregovičiai gyveno šone nuo kelio iš variagų į graikus, todėl senovės Rusios istorijoje mažai žinomi. Metraščiai mini, kad dregovičiai turėjo savo kunigaikščius. Dregovičių kunigaikštystės centras buvo Turovas. Kijevo kunigaikščiai dregovičius tikriausiai prisijungė X a. Vėliau dregovičių žemėse susikūrė Turovo kunigaikštystė, o šiaurės vakarų žemės tapo Polocko kunigaikštystės dalimi.

KultūraKeisti

Žinomi IX–X a. dregovičių archeologiniai paminklai – žemdirbių gyvenviečių likučiai, pilkapiai (kurganai) su sudegintų kūnų palaikais, nedideli piliakalniai. Tipiškiausias etninės priklausomybės dregovičiams bruožas – stambūs metaliniai karoliai, padengti prilituotais rutuliukais (rus. зернь).

NuorodosKeisti