Dotnuvos apylinkė

55°22′š. pl. 23°53′r. ilg. / 55.37°š. pl. 23.89°r. ilg. / 55.37; 23.89

  Dotnuvos apylinkė
Centras Dotnuva (1950–1968 ir 1989?–1995)
Aušra (1968–1985?)
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Dotnuvos valsčius
Apskritis Kėdainių apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Dotnuvos rajonas (1950–1959)
Kėdainių rajonas (1959–1995)
Sritis Šiaulių sritis
Dabartinė seniūnija
Dotnuvos seniūnija

Dotnuvos apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vidurio Lietuvoje.

Istorija

redaguoti

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Dotnuvos valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Dotnuvos rajonui.[2] 1954 m. prijungtos Aušros apylinkė, Ąžuolaičių apylinkė, Dotnuvos akademijos apylinkė, dalis Urniežių apylinkės ir dalis Padotnuvio apylinkės, 1963 m. – Šlapaberžės apylinkė.[3] 1968 m. gegužės 29 d. perkeltas apylinkės centras. 1975 m. prijungta dalis naikinamos Mantviliškio apylinkės.

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
M. Melnikaitės vardo, P. Cvirkos vardo kolūkiai ir Dotnuvos Selekcijos ir Bandymo stotys [4]
1959 m.
(Išsamiau)
45,43 4614 ([5]) M. Melnikaitės vardo kolūkis, P. Cvirkos vardo kolūkis [6] 1 miestelis, 9 kaimai
1970-01
(Išsamiau)
4463 1 miestelis, 20 kaimų, 2 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė [7]
1972-10-01
(Išsamiau)
94,35 M. Melnikaitės kolūkis, „Tiesos“ kolūkis, Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto eksperimentinis ūkis, Šlapaberžės profesinės technikos mokyklos nr. 11 mokomasis ūkis [8] 1 miestelis (Akademija), 20 kaimų, 2 viensėdžiai, 1 gel. stoties gyvenvietė
1976-07-01
(Išsamiau)
1 miestelis, 25 kaimai, 6 viensėdžiai, 1 gel. stoties gyvenvietė, 1 kaimo dalis [9]
1979-01-17
(Išsamiau)
5805 1 miestelis, 25 kaimai, 5 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė, 1 kaimo dalis [10]
1985 m. Marijos Melnikaitės kolūkis, „Tiesos“ kolūkis, Žemdirbystės instituto Dotnuvos eksperimentinis ūkis, Dotnuvos girininkija, Šlapaberžės girininkija [11] Akademija, Aušra, Ąžuolaičiai, Beržai, Mantviliškis, Ramėnai, Šlapaberžė, Urnėžiai, Vainotiškiai ir kt.
1989-01
(Išsamiau)
5548 1 miestelis, 25 kaimai, 5 viensėdžiai, 1 gel. stoties gyvenvietė, 1 kaimo dalis [12]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 46
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 8
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 15–17
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 6–7
  5. 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
  6. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 179
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 241 psl.
  8. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 97.
  9. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 188
  11. Kėdainių rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 283
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 183