Tartu

Tartu – senas universitetinis miestas Estijoje, antrasis pagal dydį šalies miestas, prie Emajegio upės, jungiančios du didžiausius Estijos ežerus.^[1] Tai šalies intelektualų ir kultūros centras, jame yra seniausias Estijos universitetas. Miestas nutolęs 180 km į pietryčius nuo Talino.

Tartu est. Tartu



Tartu 58°23′00″ š. pl. 26°43′00″ r. ilg. / 58.38333°š. pl. 26.71667°r. ilg. / 58.38333; 26.71667 (Tartu)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Estija
Apskritis	Tartu apskritis

Meras	Urmas Kruuse

Gyventojų (01 01 2020)	92 974
Plotas	38,86 km²
Tankumas (01 01 2020)	2 393 žm./km²
Altitudė	57,2 m

Tinklalapis	Tartu.ee
Vikiteka	Tartu

Kirčiavimas	Tártu (Dòrpatas, Jùrjevas)

Išvystyta žemės ūkio mašinų, instrumentų pramonė, avalynės gamyba, maisto perdirbimas. Yra XIII a. pastatytos katedros griuvėsių ant Tomės kalvos (Toomemägi). Jame veikia Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL). Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių, veikia Estijos nacionalinis muziejus.

Istorija redaguoti

V a. minima Tarbatu gyvenvietė, 1030 m. rusų kunigaikštis Jaroslavas Išmintingasis įkūrė tvirtovę, pavadinęs ją Jurjevu (rus. Юрьев). 1215 m. Kalavijuočių ordinas užėmė Jurjevą. XIII–XVI a. miestas priklausė Hanzai. 1582–1600 ir 1603–1625 m. priklausė Abiejų Tautų Respublikai, 1600–1603 ir 1625–1704 m. Švedijai, 1704 m. miestą prie Rusijos prijungė caras Petras I. Švediškai ir vokiškai vadintas Dorpat, sutrumpinus viduramžių estišką pavadinimą Tarbatu. 1775 m. miestą smarkiai nusiaubė gaisras. Nuo XIX a. vidurio tapo estų tautinio judėjimo ir kultūros centru. 1869 m. Tartu surengta pirmoji Estijos dainų šventė. Nuo 1918 m. vasario iki gruodžio okupuotas kaizerinės Vokietijos. 1920 m. vasario 2 d. mieste pasirašyta Tartu sutartis tarp Estijos ir Rusijos. Tų pačių metų spalio 14 d. – taika tarp Suomijos ir Sovietų Rusijos. Miestas smarkiai nusiaubtas Antrojo pasaulinio karo metu.

Sovietmečiu mieste veikė automobilių remonto gamykla (rus. Тартуский авторемонтный завод № 3), gaminusi autobusus ir furgonus. Dalis jų buvo atvežama ir į Lietuvą (daugiausia – TA-943 tipo furgonai duonai ir kitiems maisto produktams vežti, naudoti iki pat Nepriklausomybės atgavimo).

Klimatas redaguoti

Tartu yra vidutinių platumų žemyninio klimato zonoje. Nepaisant to, kad miestas yra aukštoje šiaurės platumoje, klimatas yra gana švelnus, nes jį veikia netoli esanti Baltijos jūra ir nuo Atlanto vandenyno keliaujančios šilto oro srovės. Vis dėlto jaučiama ir žemyno įtaka: būna ir karščio bangų, kai oro temperatūra perkopia 30 °C ribą, ir speigų, kai temperatūra nukrenta žemiau –30 °C. Apskritai mieste vasaros vėsokos arba šiltos, o žiemos šaltos.

Tartu klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Aukščiausia °C	7,7	10,9	17,7	24,7	29,0	31,2	34,0	33,7	28,6	21,4	13,6	8,4	34,0
Vid. aukščiausia °C	−4,2	−3,3	1,6	9,2	16,7	20,5	21,9	20,5	15,1	9,1	2,6	−1,7	9,0
Vid. temperatūra °C	−5,5	−5,9	−1,6	4,5	11,2	14,9	16,8	15,6	10,3	5,5	0,2	−3,6	5,2
Vid. žemiausia °C	−10,5	−10,2	−6,2	−0,3	5,2	9,1	11,1	10,5	6,5	2,5	−2,2	−7,3	0,6
Žemiausia °C	−37,5	−36	−29,6	−19,8	−7,2	−2,2	2,7	1,7	−6,6	−11,1	−21,2	−38,6	−38,6
Krituliai mm	29	23	26	33	53	60	71	86	64	52	48	40	585
Duomenys: Tartu klimatas^[2] 2007-09-11

Gyventojai redaguoti

Tautybė	Gyventojų skaičius 2010 m. sausį	Procentais
Viso	103 284	100 %
Estai	83 185	80,5 %
Rusai	15 966	15,5 %
Ukrainiečiai	1 205	1,2 %
Suomiai	1 072	1,0 %
Baltarusiai	484	0,5 %
Lenkai	142	0,1 %
Žydai	140	0,1 %
Vokiečiai	125	0,1 %
Latviai	111	0,1 %
Lietuviai	90	0,1 %
Totoriai	85	0,1 %
Kiti	679	0,7 %

	1867	1881	1897	1922	1934
Bendras kiekis	21 014 arba 100 %	29 974 arba 100 %	42 308 arba 100 %	50 342 arba 100 %	58 876 arba 100 %
Estų	9 720 arba 46,3 %	16 526 arba 55,4 %	29 039 arba 68,6 %	42 459 arba 84,5 %	51 559 arba 87,6 %
Vokiečių	8 907 arba 42,4 %	10 486 arba 35,2 %	7 020 arba 16,6 %	3 210 arba 6,4 %	2 706 arba 4,6 %
Rusų	1 866 arba 8,9 %	1 818 arba 6,1 %	3 689 arba 8,7 %	2 570 arba 5,1 %	2 640 arba 4,5 %
Kitų tautų	521 arba 2,5 %	1 144 arba 3,8 %	2 560 arba 6,1 %	2 103 arba 4,2 %	1 971 arba 3,3 %

Metai	1825	1833	1840	1847	1856	1863	1867	1881	1897	1922	1934	1939	1959	1970	1979	1989	2000	2010	2011	2012
Gyventojų skaičius	8 450	10 020	12 203	12 185	12 914	14 386	21 014	29 974	42 308	50 342	58 876	60 281	74 263	90 459	104 518	113 977	98 695	103 284	103 740	104 109

Miestai-partneriai redaguoti

Universitetas redaguoti

Tartu universitetas

Tartu universitetą 1632 m. įkūrė Gustavas II Adolfas; universitetas perkeltas į Pernu 1699 m., uždarytas 1710 m. ir vėl atidarytas Tartu mieste 1802 m. Universitetas žymus observatorija, menų muziejumi, botanikos sodu, biblioteka. 1951 m. įkurta žemės ūkio mokykla.

Tartu universitete mokėsi Jonas Biliūnas, Antanas Merkys ir kiti žymūs lietuviai.

2007 m. universiteto prorektore dirbo Birutė Klaas.

Sportas redaguoti

Futbolas redaguoti

JK Tammeka – elito pirmenybių dalyvis.
FC Santos Tartu
JK Welco Tartu
ASK Tartu – buvęs futbolo klubas.
DAG Tartu – buvęs futbolo klubas.
JK Maag Tartu – buvęs futbolo klubas.
Tartu PSR – buvęs futbolo klubas.
Olümpia Tartu – buvęs futbolo klubas.

Krepšinis redaguoti

Tartu Rock

Šaltiniai redaguoti

↑ Tartu. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 548-549 psl.
↑ „Estijos meterologijos ir hidrologijos institutas“ (estų). Nuoroda tikrinta 2007-09-11.

Nuorodos redaguoti

Miesto internetinė svetainė
Юрьев. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 41 (81) : Эрдан — Яйценошение. С.-Петербургъ, 1904. (rus.)
Tartu geografinė padėtis
Tartu ir visos Estijos orai
Tartu nuotraukos per google paiešką

Galerija redaguoti

Geležinkelio stotis
Tartu universiteto senoji observatorija

[1] Tartu. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 548-549 psl.

[Õhutemperatuur-2] „Estijos meterologijos ir hidrologijos institutas“ (estų). Nuoroda tikrinta 2007-09-11.

[1]

[2]