Domas Smaliukas
Gimė 1936 m. liepos 28 d.
Švendubrė, Druskininkų valsčius
Mirė 2020 m. rugpjūčio 28 d. (84 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Karveliškių kapinėse
Sutuoktinis (-ė) Apolonija
Veikla botanikas
Organizacijos Botanikos institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas
Pareigos profesorius
Išsilavinimas habilituotas biomed. m. daktaras
Alma mater 1959 m. Vilniaus pedagoginis institutas

Domas Smaliukas (1936 m. liepos 28 d. Švendubrėje, Druskininkų valsčiuje – 2020 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje) – lietuvių botanikas.

Biografija redaguoti

1954 m. baigė Druskininkų vidurinę mokyklą. 1959 m. baigė Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą įgydamas biologijos, chemijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojo specialybę. 1959–1979 m. dirbo Botanikos institute. 1979–2010 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete (iki 1992 m. Vilniaus pedagoginis institutas), 19802002 m. dirbo Botanikos katedros vedėju, 1999 m. jam suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas.

1967 m. Vilniaus universitete D. Smaliukas apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos gluosniai (Salix L), jų biologija ir biocheminė charakteristika“, o 1996 m. Botanikos institute apgynė habilitacinę disertaciją „ Lietuvos gluosniai (Salix L): taksonomija, biologija, fitocenologija, biocheminės savybės ir ištekliai“ ir jam buvo suteiktas habilituoto daktaro laipsnis.

Profesorius buvo Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos Gamtos mokslų ekspertų komisijos narys, Nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos narys, kartu su Botanikos katedros kolegomis vykdė plačius tyrimus gamtamokslinio ugdymo mokyklose problematikoje. Daugelį metų jis vadovavo Gamtos mokslų fakulteto tarybai, buvo ilgalaikis universiteto Senato narys. Jo pastangomis buvo įsteigta universiteto oranžerija. Be to, labai rūpinosi Gamtos mokslų fakulteto studentų praktikos baze Tamošiavoje, vadovavo fakulteto studentų lauko ir gamybinėms praktikoms bei tyrimo ekspedicijoms.

Palaidotas Karveliškių kapinėse.

Mokslinė veikla redaguoti

D. Smaliuko mokslinių tyrimų svarbiausios sritys buvo Lietuvos laukinės floros naudojamųjų augalų rūšių botaninė įvairovė, jų paplitimas, biologinės ir ekologinės ypatybės, Lietuvos gluosnių genofondas, kloninė atranka, genotipų morfologinės savybės bei produktyvumas. Paskelbė per 100 mokslinių straipsnių, tarp kurių buvo 12 darbų biologijos didaktikos klausimais ir 65 mokslo populiarinimo straipsnius.

Bibliografija redaguoti

  • Vaistiniai augalai. – Vilnius: Mintis, 1973. – 431 p.
  • Rauginiai augalai ir jų panaudojimas (1975, rusų kalba)
  • Biologo vadovas – Vilnius: Mokslas, 1987. – 276 p.
  • Lietuvos naudingieji augalai – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992. – 254 p.
  • Lietuvos gluosniai (Salix L.): taksonomija, biologija, biocheminės savybės ir ištekliai – Vilnius, 1996. – 61 p.
  • Lietuvos dendroflora – Kaunas, 2003. – 576 p.
  • Lietuvos raudonoji knyga (2007; visos su kitais)

Šaltiniai redaguoti