Dokas (angl. dock) – įrenginys laivui statyti ar remontuoti, įrengiamas laivų statykloje arba dideliame uoste nuo bangavimo apsaugotoje vietoje.

Gdynės dokai

Įranga redaguoti

Dokas turi vandens siurblių, keliamąjį kraną, laivų švartavimo įrenginių, priemonių elektros energijai, garui, suslėgtam orui, kitoms dujoms tiekti. Pagal paskirtį dokai būna:

Sausasis dokas – turi sandarią gelžbetoninę arba metalinę stačiakampio lovio pavidalo kamerą, kai kada kelias, su pusapvaliu galu ir uždoriu. Laivui įplaukus uždoris uždaromas, vanduo išsiurbiamas, laivas atsiremia į atramas arba vežimėlius. Naudojamas laivams statyti (statybinis dokas) ir remontuoti (remontinis dokas).

Plaukiojamasis dokas – ilgas, stačiakampio plano, plieninis, rečiau gelžbetoninis pontonas su kameromis viduje ir sienomis. Į kameras prileidus vandens dokas grimzta, laivas įplaukia tarp doko sienų; vandenį išsiurbus dokas iškyla, laivas atsiremia į atramas. Šis dokas paprastai nesavaeigis, ji tempia vilkikas. Naudojamas laivams remontuoti, nuleisti nuo stapelio į vandenį, laivui ar kitam įrenginiui plukdyti uosto akvatorijoje (transportinis dokas).[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Dokas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 51 psl.