Dniestro-Bugo kultūra

Dniestro-Bugo kultūra
6500 m. pr. m. e. – 5000 m. pr. m. e.
Dab. valstybės vakarų Ukraina
Ist. regionas Dniepro baseino rytinė dalis
Amžius neolitas

Dniestro-Bugo kultūra arba Bugo-Dniestro kultūra – neolito archeologinė kultūra, 6500–5000 m. iki m. e. paplitusi Moldovos ir Ukrainos juodžemio srityje tarp Dniestro ir Pietų Bugo baseinų. Pavadinta pagal Dniestro baseine tirtą Sorokų gyvenvietę.

Arealas ir chronologija redaguoti

Susiformavo apie 6500 m. pr. m. e. po mezolitinės Kukreko kultūros ir buvo viena pirmųjų neolitinių kultūrų Ukrainos teritorijoje. Skiriami 3-6 Dniestro-Bugo kultūros periodai.

Ankstyvuoju laikotarpiu kultūros atstovai prekiavo su Kerešo kultūra toliau pietvakariuose, iš kurios atėjo pažangesnės neolito technologijos. Apie 5500 Kerešo įtaką pakeitė pakeitė vakarų juostinės keramikos kultūros įtaka iš dab. Vengrijos teritorijos, kuri išsilaikė iki pat kultūros pabaigos, t. y. apie 5000 m. pr. m. e. Tuo metu Dniestro-Bugo kultūros gyventojai sukūrė labai pažangią Tripolės kultūrą. Dalis jų migravo į šiaurę, t. y. į Dniepro-Doneco kultūros arealą, kur prisidėjo kuriantis Srednestogo kultūrą.

Bruožai redaguoti

Mažos gyvenvietės kurtos prie upių. Ankstyvuoju laikotarpiu žmonės gyveno pusiau žeminėse ir antžeminiuose pastatuose. Vertėsi žvejyba, medžiokle, rinko maistą, iš dalies plito žemdirbystė ir gyvulininkystė. Naudojo titnaginius įrankius: trapecijas, ašmenėlius, gremžtukus, ylas, peilius ir raginius įrankius: antgalius, žeberklus, ylas, kirvius, kaplius. Keramika silpnai degta, su augalinėmis priemaišomis. Puodai šiek tiek profiliuoti, pūstais šonais, smailiadugniai, puošti įvairiais geometriniais ornamentais.

Vėlyvuoju laikotarpiu gyveno keturkampiuose pastatuose. Vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, iš dalies žvejyba, medžiokle ir maisto rinkimu. Naudojo trinamąsias girnas, raginius ir akmeninius kaplius, kaltus. Keramika su mineralinėmis priemaišomis. Indai įvairių tipų, dažniausiai plokščiadugniai, profiliuoti, puošti įvairiais ornamentais ir prilipdytomis formomis. Paplitęs ornamentų stilius vadinamas "muzikinių natų keramika" (vok. Notenkopfkeramik) dėl panašumo į natų galvutes.

Mirusiuosius, suriestus, paguldytus ant šono, dažniausiai be įkapių, laidojo gyvenvietės teritorijoje ar pastatuose.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Egidijus ŠatavičiusDniestro-Bugo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 37 psl.