Dmitrijus Daugėla
Dmitrijus Daugėla (blrs. Дзмітрый Іванавіч Даўгяла. lenk. Dmitrij Dovgiallo, 1864 m. lapkričio 1 d. Kazėnai, Breslaujos apskritis, dab. Šumilino rajonas, Vitebsko sritis – 1942 m. balandžio mėn. Kazachstanas) – baltarusių istorikas, archyvaras, istorinių šaltinių tyrėjas.
Biografija redaguoti
Baigė Vitebsko seminariją ir 1894 m. – Sankt Peterburgo Dvasinę stačiatikių akademiją. Nuo 1896 m. Vitebsko centrinio archyvo vedėjas; redagavo jo istorinių šaltinių publikacijas. 1903 m. persikėlė į Vilnių, dirbo Senųjų aktų archyve, nuo 1906 m. redagavo laikraštį „Белая Русь“. 1906-1915 m. Vilniaus archeografijos komisijos narys, nuo 1913 m. pirmininkas. 1910-1914 m. redagavo leidinį „Записки Северо-Западного отдела Русского географического общества“, kuriame spausdino ir savo istoriografinius darbus. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1915 m. evakavosi į Mogiliavą, dirbo vietiniame archyve. 1917 m. išrinktas Visos Baltarusijos kongreso atstovu. Nuo 1921 m. Mogiliovo archyvo vedėjas.[1]
Nuo 1925 m. istorinių šaltinių mokslą dėstė Baltarusijos universitete Minske, docentas, be to, Baltarusijos kultūros instituto bendradarbis. Nuo 1929 m. Baltarusijos mokslų akademijos bibliotekos direktorius. 1937 m. sausio 10 d. NKVD suimtas, 1939 m. ištremtas į Kazachiją 5 metams, bet ten mirė. 1964 m. reabilituotas.
Mokslinė veikla redaguoti
Su kitais parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai reikšmingų publikacijų:
- Istorinė ir teisinė medžiaga, paimta iš Vitebsko ir Mogiliavo gubernijų aktų knygų (Историко-юридические материалы. t. 27-32 1898-1906 m.)
- Vilniaus senovės aktų tyrimo archeografijos komisijos aktai (Акты, издаваемые Виленской комиссией. t. 32-37 1907–1912 m.),
- Baltarusijos archyvas (Беларускі архіў t. 1-3 1927–1930 m.).
Parašė daug istorinių apybraižų apie Baltarusijos ir Lietuvos miestus, miestelius, pilis, vienuolynus, archyvus.[2]
Bibliografija redaguoti
- Радошковичи, заштатный город Виленской губернии. Вильна, 1907;
- З гісторыі беларускага пісьменства XVII ст. Мн., 1927
- Літоўская Мэтрыка і яе каштоўнасьць для вывучэньня мінуўшчыны Беларусі. Рыга, 1933
- Матэрыялы да гісторыі мануфактуры Беларусі ў часы распаду феадалізму. т. 1-2, Мн., 1934–1935
- Гісторыя Беларусі ў дакументах і матэрыялах. т. 1, Мн., 1936
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Макароў Л.У. Рэпрэсаваныя літаратары, навукоўцы, работнікі асветы, грамадскія і культурныя дзеячы Беларусі, 1794-1991. Энц. даведнік. У 10 т. Т.1. —Мн:, 2003. ISBN 985-6374-04-9
- ↑ Vytautas Raudeliūnas. Dmitrijus Daugėla. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 103 psl.
