Diula (veng. Gyula) – miestas pietryčių Vengrijoje, Bėkėšo medėje, 15 km į pietryčius nuo Bėkėščabos, prie Baltojo Kerešo upės, 5 km nuo Rumunijos sienos. Plentai į Bėkėščabą, Furtą, Kišineu Krišą. Vystoma maisto (mėsos, vaisių ir daržovių perdirbimo) pramonė, turizmas. Apylinkėse trykšta šarminės (72 °C temperatūros) mineralinės versmės, įsteigtos gydyklos (gydomas reumatas, judėjimo ir atramos organų, ginekologinės, virškinamojo trakto ligos). Yra Diuloje gimusio kompozitoriaus Ferenco Erkelio memorialinis muziejus (jame vyksta kasmetinis muzikos festivalis).

Diula
veng. Gyula
            
Diulos centras
Diula
Diula
46°39′0″ š. pl. 21°17′0″ r. ilg. / 46.65000°š. pl. 21.28333°r. ilg. / 46.65000; 21.28333 (Diula)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Vengrijos vėliava Vengrija
Medė Bėkėšas
Gyventojų (2017) 30 004
Vikiteka Diula
Kirčiavimas Diulà

Išlikusi XV–XVI a. gotikinė Diulos pilis su parku, gotikinė parako saugykla (1500 m.), Švenčiausiosios Trejybės (1738 m.), katalikų (1777 m.), evangelikų reformatų (1797 m.), stačiatikių (1812 m.), neoklasicistinė Jožefvarošo (1866 m.) bažnyčios, pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios griuvėsiai (XV a.) su sodu. Gausu kito XVIII a. pab. – XIX a. architektūros paveldo (kepykla, barokinė rotušė , Alamaši rūmai, neoklasicistiniai jojimo mokyklos ir Policijos departamento pastatai, našlaičių prieglauda, prefektūra, biblioteka).[1]

2011 m. 83,4 % miesto gyventojų buvo vengrai, 3,1 % – rumunai, 3,1 % – vokiečiai, 0,5 % – čigonai.

Miesto užrašas senuoju vengrų raštu

Istorija redaguoti

1313 m. istoriniuose šaltiniuose minimas Diulos vienuolynas (Julamonustra), o 1332 m. – šalia jo esanti gyvenvietė. 1566–1694 m. Diula buvo užimta turkų, daugelis vietos vengrų buvo priversti pasitraukti. XVIII a. vietos žemvaldys Janošas Harukernas pakvietė vokiečių ir rumunų į savo žemes. Miestas ėmė augti, XX a. išpopuliarėjo kaip kurortas.

Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Gyula. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004