Disleksija

Disleksija arba skaitymo raidos sutrikimas yra charakterizuojamas su sunkumais, susijusiais su mokymusi skaityti sklandžiai ir su tiksliu suvokimu, nepaisant vidutinio ar didesnio nei vidutinis intelekto.[1][2][3] Disleksijai priskiriami ir sunkumai su: fonologiniu supratimu, dešifravimu, apdorojimo greičiu, ortografiniu (rašymo) „kodavimu“, „dirbančiąja“ atmintimi, kalbos įgūdžių arba verbalinio suvokimo ir greito automatizuoto įvardinimo sunkumais.[4][5][6]

Disleksija yra pats dažniausias mokymosi sutrikimas[7].

Disleksija taip pat gali atsirasti po smegenų pažeidimo; dažnai vadinamo aleksija, tokios disleksijos gali būti:

  1. Paviršinė disleksija,
  2. Semantinė disleksija,
  3. Fonologinė disleksija,
  4. Gilioji disleksija[8][9]

Įgyta „paviršinė“ disleksija atsiranda dėl smegenų pažeidimo žmogui (kuris prieš tai neturėjo disleksijos). Pastebimos daromos tarimo klaidos, kurios parodo sutrikimą kalbos srityje ar ryšyje su kitomis sritimis.[10][11]

Disleksija sergantys mokyklinio amžiaus vaikai gali turėti įvairius simptomus; įskaitant sunkumus identifikuojant ar generuojant žodžius, kurie rimuojasi, ar problemos skaičiuojant skiemenis žodžiuose (sutrikimai fonologiniame suvokime),[12] sunkumai sudalinti žodžius į atskirus garsus ar garsų sudėliojimas į visumą (žodį),[13] sunkumai su žodžių atitaisymu ar problemų įvardijimu (anominė afazija),[14][15][16] dažnas prastas tarimas,[17], kuris buvo vadinamas disortografija ar disgrafija (ortografija), viso žodžio spėliojimas, ir tendencijos praleidinėti ar pridėti raides ar žodžius, kai rašoma ir skaitoma yra klasikiniai simptomai.

Dažna klaidinga pažiūra apie disleksiją yra ta, jog disleksija sergantys žmonės žodžius rašo atvirkščiai: iš dešinės į kairę, ar judina raides aplink, kai skaito – tai būdinga itin mažai disleksija sergančių populiacijai.[18] Individai, sergantys disleksija, yra lengviau diagnozuojami pagal: skaitymo tikslumą, sklandumą, ir rašymo įgūdžius, kurie nesutinka su individų intelektu iš pirmos apžiūros. Žinoma, dažnai disleksija sergantys pacientai turi ir papildomų neurologinių sutrikimų.

PriežastysKeisti

Tyrinėtojai bandė ieškoti biologinių disleksijos priežasčių, nes liga buvo atrasta dar 1881 m.[19] ir terminas dyslexia buvo pasiūlytas dar 1887 m.[20][21] Disleksijos etiologijos teorijos vis dar vystomos ir nėra pilnai aprašytos.

NeuroanatomijaKeisti

Neurologiniais tyrinėjimais, moderniomis diagnostikos priemonėmis, kaip kad funkcinis magenetinis rezonansas (angl. fMRI) ir pozitronų emisijos tomografija (angl. PET), pavyko atrasti koreliaciją tarp funkcinių ir struktūrinių pokyčių vaikų, turinčių skaitymo sutrikimų, smegenyse. Kai kuriems pacientams, sergantiems disleksija, tyrimai rodo mažesnę elektrinę aktivaciją jų kairiųjų pusrutulių dalyse, kurios atsakingos už skaitymą, kaip, pavyzdžiui, apatinis priekinis vingis, apatinė parietalinė skiltis bei vidurinė ir ventralinė pakaušio žievė.[22]

Smegenų aktivacijos tyrimai naudojant PET tyrinėjant kalbą sukėlė proveržį šioje srityje, suvokiant nervų sistemos pagrindus įtakojant kalbą. Elementai:

Funkcinis magnetinis rezonansas sergantiems disleksija suteikė svarbios informacijos, palaikančios sąveiką tarp smegenėlių ir galvos smegenų žievės taip pat, kaip ir kitų smegenų struktūrų.[24][25][26]

GenetikaKeisti

Genetiniai disleksijos tyrimai tiria smegenis sirgusiųjų disleksija po autopsijos.[27][28] Kai tyrėjai pažvelgė į anatominius (struktūrinius) pokyčius, jie pastebėjo skirtumą kalbos centre šia liga sergančiųjų smegenyse, kur susidarė mikroskopiniai smegenų žievės išsigimimai, vadinami ektopijomis, bei, rečiau, kraujagyslių mirkroskopiniai nenormalūs išsivystymai, o kartais smegenų žievės išsigimimai, susidarantys kaip mikroskopiniai vingiai.[29]

Genų-aplinkos sąveikaKeisti

Tyrimai ištyrė genų ir aplinkos santykį skaitymo sutrikimuose, studijuojant dvynius, kuriuose ištirta proporcija tarp paveldimumo ir aplinkos faktorių įtaka, kaip, pavyzdžiui, tėvų[30] ir mokytojo mokymo kokybės tyrimas[31] parodė, kad genetika turi didesnį poveikį padedančioje mokytis aplinkoje, negu mažiau mokymuisi optimalioje aplinkose.[32]

Ligos valdymasKeisti

Naudojant kompensavimo strategijas ir terapija, disleksija sergantys gali išmokti rašyti ir skaityti su edukacine pagalba.[33] Egzistuoja technika ir pagalbinės priemonės, kurios gali suvaldyti ar net paslėpti sutrikimo simptomus.[34] Sumažinant vien stresą ir nerimą galima pagerinti rašomąjį suvokimą.[35]

Disleksijos intervencijai su alfabetinėmis rašymo sistemomis fundamentalus tikslas yra pagerinti vaiko suvokimą tarp grafinių (raidės) ir foninių (garsų) komponentų, bei suderinti juos su rašymu ir tarimu, mokant sulieti garsus į žodžius. Tyrimai nustatė, jog mokymas akcentuojant vaizdinę kalbą (skaitymą) ir ortografiją (tarimą) duoda ilgiau trunkančius rezultatus negu vien tik sakytinis fonologinis mokymas.[36] Ankstyva intervencija, kol kalbos sritys smegenyse vis dar vystosi yra pats sėkmingiausias būdas sumažinti ilgalaikius poveikius, formuojantis ligai.[37]

Taip pat skaitykiteKeisti

NuorodosKeisti

  1. The term dyslexia can refer to an anomalous approach to processing information. Silverman, L. (2000). „The two-edged sword of compensation: How the gifted cope with learning disabilities“, in Uniquely gifted: Identifying and meeting the needs of twice exceptional learners, Avocus Publishing Inc., ISBN 189076504X, pp. 153–159.
  2. „Dyslexia Information Page“. National Institute of Neurological Disorders and Stroke. 12 May 2010. Nuoroda tikrinta 5 July 2010. 
  3. Kennison, Shelia (2013). Introduction to language development. Los Angeles: Sage.
  4. Grigorenko, Elena L. (2001). „Developmental Dyslexia: An Update on Genes, Brains, and Environments“. Journal of Child Psychology and Psychiatry 42 (1): 91–125. PMID 11205626. doi:10.1111/1469-7610.00704. 
  5. Schulte-Körne G, Warnke A, Remschmidt H (November 2006). „[Genetics of dyslexia]“. Z Kinder Jugendpsychiatr Psychother (German) 34 (6): 435–44. PMID 17094062. doi:10.1024/1422-4917.34.6.435. 
  6. Pennington, B.F.; Santerre-Lemon, L., Rosenberg, J., MacDonald, B., Boarda, R., Friend, A., Leopold, D.R., Samuelsson, S., Byrne, B., Willcutt, E.G., & Olson, R.K. (24 October 2011). „Individual Prediction of Dyslexia by Single Versus Multiple Deficit Models“. Journal of Abnormal Psychology 121 (1): 212–224. PMC 3270218. PMID 22022952. doi:10.1037/a0025823. 
  7. Handler SM; et al. (March 2011). „Learning disabilities, dyslexia, and vision.“. Pediatrics 127 (3): e818–56. PMID 21357342. doi:10.1542/peds.2010-3670. 
  8. Harley, Trevor A. (2001). The psychology of language: from data to theory. Taylor & Francis. ISBN 978-0-86377-867-4.
  9. Coslett HB (2000). „Acquired dyslexia“. Semin Neurol 20 (4): 419–26. PMID 11149697. doi:10.1055/s-2000-13174. 
  10. Coltheart, Max; Curtis, Brent; Atkins, Paul; Haller, Micheal (1 January 1993). „Models of reading aloud: Dual-route and parallel-distributed-processing approaches“. Psychological Review 100 (4): 589–608. doi:10.1037/0033-295X.100.4.589. 
  11. Behrmann, M.; Bub, D. (1992). „Surface dyslexia and dysgraphia: dual routes, single lexicon“. Cognitive Neuropsychology 9 (3): 209–251. doi:10.1080/02643299208252059. 
  12. Facoetti, Andrea; Nicola Corradi, Milena Ruffino, Simone Gori, Marco Zorzi (27 July 2010). „Visual spatial attention and speech segmentation are both impaired in preschoolers at familial risk for developmental dyslexia“. Dyslexia 16 (3): 226–239. PMID 20680993. doi:10.1002/dys.413. 
  13. Lovio R, Näätänen R, Kujala T (June 2010). „Abnormal pattern of cortical speech feature discrimination in 6-year-old children at risk for dyslexia“. Brain Res. 1335: 53–62. PMID 20381471. doi:10.1016/j.brainres.2010.03.097. 
  14. Ho CS-H Lai DN-Ch (1999). „Naming-speed deficits and phonological memory deficits in Chinese developmental dyslexia“. J Learn Disabil 2 (2): 173–86. doi:10.1016/S1041-6080(00)80004-7. 
  15. Kobayashi, MS; Haynes, CW; MacAruso, P; Hook, PE; Kato, J (June 2005). „Effects of mora deletion, nonword repetition, rapid naming, and visual search performance on beginning reading in Japanese“. Annals of dyslexia 55 (1): 105–28. PMID 16107782. doi:10.1007/s11881-005-0006-7. 
  16. Jones, MW; Branigan, HP; Kelly, ML. (2009). „Dyslexic and nondyslexic reading fluency: Rapid automatized naming and the importance of continuous lists“. Psychonomic Bulletin & Review 16 (3): 567–572. doi:10.3758/PBR.16.3.567. 
  17. Ise E, Schulte-Körne G (June 2010). „Spelling deficits in dyslexia: evaluation of an orthographic spelling training“. Ann Dyslexia 60 (1): 18–39. PMID 20352378. doi:10.1007/s11881-010-0035-8. 
  18. (20 September 2011) Essentials of Dyslexia Assessment and Intervention. John Wiley & Sons, 28–. ISBN 978-1-118-15266-9. Tikrinta 10 April 2012.
  19. Berkhan, O. (February 1885). „Über die Störung der Schriftsprache bei Halbidioten und ihre Ähnlichkeit mit dem Stammeln“ [About the disorder of written language of half-idiots and their similarity with dislaia]. Archiv für Psychiatrie und Nervenkrankenheiten 16 (1): 78–86. doi:10.1007/BF02227300. 
  20. Wagner, Rudolph (January 1973). „Rudolf Berlin: Originator of the term dyslexia“. Annals of Dyslexia 23 (1): 57–63. doi:10.1007/BF02653841. 
  21. Berlin R (1884). „Über Dyslexie“ [About dyslexia]. Archiv fur Psychiatrie 15: 276–278. 
  22. Cao F, Bitan T, Chou TL, Burman DD, Booth JR (October 2006). „Deficient orthographic and phonological representations in children with dyslexia revealed by brain activation patterns“. Journal of Child Psychology and Psychiatry, and Allied Disciplines 47 (10): 1041–50. PMC 2617739. PMID 17073983. doi:10.1111/j.1469-7610.2006.01684.x. 
  23. Chertkow H, Murtha S (1997). „PET activation and language“. Clinical Neuroscience 4 (2): 78–86. PMID 9059757. 
  24. Schmahmann, J. D.; Sherman, J. C. (1998). „The cerebellar cognitive affective syndrome“. Brain 121 (4): 561–79. PMID 9577385. doi:10.1093/brain/121.4.561. 
  25. Rae, C.; Harasty, J. H.; Djendrowskji, J.; Talcott, J.; Simpson, J.; Blamire, A.; Dixon, R. M.; Lee, M.; Thompson, C. H.; Styles, P.; Richardson, A. J.; Stein, J. F. (2001). „5th BDA International Conference“: 1–10. 
  26. Allen, G.; Buxton, R. B.; Wong, E. C.; Courchesne, E. (28 March 1997). „Attentional activation of the cerebellum independent of motor involvement“. Science 275 (5308): 1940–1943. PMID 9072973. doi:10.1126/science.275.5308.1940. 
  27. Galaburda AM, Kemper TL (August 1979). „Cytoarchitectonic abnormalities in developmental dyslexia: A case study“. Annals of Neurology 6 (2): 94–100. PMID 496415. doi:10.1002/ana.410060203. 
  28. Galaburda, A.M.; Sherman, G.F.; Rosen, G.D.; Aboitiz, F.; Geschwind, N. (August 1985). „Developmental dyslexia: four consecutive patients with cortical abnormalities“. Annals of Neurology 18 (2): 222–223. PMID 4037763. doi:10.1002/ana.410180210. 
  29. Cohen M, Campbell R, Yaghmai F (June 1989). „Neuropathological abnormalities in developmental dysphasia“. Annals of Neurology 25 (6): 567–70. PMID 2472772. doi:10.1002/ana.410250607. 
  30. Friend A., DeFries J.C., Olson R.K. (November 2008). „Parental Education Moderates Genetic Influences on Reading Disability“. Psychol Sci. 19 (11): 1124–1130. PMC 2605635. PMID 19076484. doi:10.1111/j.1467-9280.2008.02213.x. 
  31. Taylor J, Roehrig AD, Soden Hensler B, Connor CM, Schatschneider C. (April 2010). „Teacher quality moderates the genetic effects on early reading on reading disability“. Science 328 (5977): 512–14. PMC 2905841. PMID 20413504. doi:10.1126/science.1186149. 
  32. Pennington, B.F., McGrath, L.M., Rosenberg, J., Barnard, H., Smith, S.D., Munroe, H.B., Willcutt, E.G., Friend, A., DeFries, J.C., & Olson, R.K., Bruce F. (2009). „Gene x Environment Interactions in Reading Disability and Attention-Deficit/Hyperactivity Disorder“. Developmental Psychology 45 (1): 77–89. PMC 2743891. PMID 19209992. doi:10.1037/a0014549. 
  33. (10 September 2004) The Everything Parent's Guide To Children With Dyslexia: All You Need To Ensure Your Child's Success. Everything Books, 93–. ISBN 978-1-59337-135-7. Tikrinta 10 April 2012.
  34. Nicola Brunswick (10 April 2012). Supporting Dyslexic Adults in Higher Education and the Workplace. John Wiley & Sons, 115–. ISBN 978-0-470-97479-7. Tikrinta 10 April 2012.
  35. Thomas Richard Miles (15 January 2004). Dyslexia and stress. Whurr. ISBN 978-1-86156-383-5. Tikrinta 10 April 2012.
  36. Lyytinen, Heikki, Erskine, Jane, Aro, Mikko, Richardson, Ulla (2007). Blackwell Handbook of Language Development. Blackwell, 454–474. ISBN 978-1-4051-3253-4.
  37. Chenault B, Thomson J, Abbott RD, Berninger VW (2006). „Effects of prior attention training on child dyslexics' response to composition instruction“. Developmental Neuropsychology 29 (1): 243–60. PMID 16390296. doi:10.1207/s15326942dn2901_12.