Diskriminacija dėl amžiaus

Diskriminacija dėl amžiaus, amžizmas, eidžizmas[1] (angl. ageism, iš angl. age '(žmogaus) amžius') – žmogaus išskyrimas ir išankstinis vertinimas pagal amžių, ignoruojant kitas asmens savybes. Amžizmu paprastai yra vadinamos blogas diskriminacinis elgesys, nesvarbu kokia amžiaus grupė yra diskriminuojama.

Anglišką terminą „ageism“ 1969 m. sugalvojo JAV gerontologas Robertas Neilas Butleris (angl. Robert Neil Butler) Vartosenoje konkuruoja eidžizmas ir amžizmas, siūloma rinktis vartoti lietuviškesnį atitikmenį amžizmas. (Aptarta 2022 rugsėjo 20 d. Žodyno pakomisės posėdyje.) Apibūdindamas senų žmonių diskriminaciją ir lygindamas ją su seksizmu bei rasizmu.[2] Butleris apibrėžė eidžizmą kaip trijų susijusių elementų kombinaciją:

  1. Išankstinis nusistatymas prieš senus žmones, seną amžių ir senėjimą
  2. Diskriminacinis elgesys prieš senus žmones
  3. Nustatytos taisyklės ir įstatymai, kurie įamžina stereotipus apie senus žmonės.[3]

Terminas taip pat yra naudojamas nusakant diskriminaciją ir išankstinį nusistatymą prieš paauglius bei vaikus. Be kita ko, tai gali būti daroma ignoruojant idėjas dėl jų autorių jaunumo arba darant prielaidas, kad žmonės turėtų elgtis tam tikru būdų vien dėl savo amžiaus.[4] 2006–2007 m. Anglijoje vykdytoje 4060 vaikų ir paauglių apklausoje, net 43 % teigė patyrę diskriminaciją dėl amžiaus. Palyginimui, apie diskriminaciją dėl savo lyties pranešė 27 % apklausos dalyvių, dėl rasės – 11 %, o dėl seksualinės orientacijos – 6 %.[5]

Diskriminacija dėl amžiaus taip pat gali privesti prie kokioms nors amžiaus grupėms priklausančių žmonių baimės. Pedofobija yra kūdikių ir vaikų baimė, efebifobija – jaunų žmonių, paauglių baimė, o gerontofobija – senų žmonių baimė. Vienas iš diskriminacijos dėl amžiaus atvejų, kai visuomenėje itin didelę įtaką turi seni žmonės, vadinama gerontokratija – senolių valdžia pirmykštėse žmonių bendruomenėse.

Asmeninis gyvenimas redaguoti

Paprastais diskriminacijos dėl amžiaus pavyzdžiais galėtų būti seno žmogaus nepriėmimas žaisti sporto žaidimų vien dėl amžiaus ar pasakymas paaugliui, kad jis negali vienas eiti į vakarėlį, nes yra per jaunas. Pasak Jungtinėje Karalystėje vykdytos apklausos, į senus žmones dažnai žiūrima kaip į draugiškus, bet ne negalinčius atlikti daugelio veiksmų, nekompetetingus.[6] Tiek su senais, tiek su jaunais žmonėmis dažnai yra kalbama globėjiškai, labai garsiai ir/arba lėtai, naudojant paprastus ir trumpus sakinius, perdedant intonacijas. Tai gali sumenkinti jaunesnių bei vyresnių žmonių įnašą į visuomenę ir sustiprinti neigiamą stereotipą, kad tai yra priklausomi žmonės su mažesniu intelektu ir prastesniais fiziniais bei kognityviniais gebėjimais[7], nors taip yra ne visais atvejais.

Įdarbinimas redaguoti

Diskriminaciją dėl amžiaus įdarbinant gali patirti bet kokio amžiaus žmogus.[6] Dėl eidžizmo, kaip ir dėl rasizmo bei seksizmo, žmonėms gali būti mokama mažiau pinigų už tą patį darbą. Bet, priešingai seksizmui ir rasizmui, nelygius atlyginimus dėl amžiaus dažnai remia įstatymai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir JAV minimalus darbo užmokestis jauniems žmonėms yra mažesnis nei vyresniems. Be to, įstatymai dažnai nustato amžiaus ribą, nuo kurio yra leidžiama dirbti ir jauniems žmonėms gali būti taikomi didesni darbo apribojimai nei suaugusiems.

Diskriminacija dėl amžiaus įdarbinant gali būti ir subtilesnė. Darbdaviai gali būti mažiau linkę į darbą priimti jaunus žmones dėl jauniems žmonėms priskiriamų stereotipų. Jaunoms moterims gali būti sunkiau įsidarbinti dėl galimybės, kad jos turės periodiškai palikti darbą dėl gimsiančių vaikų.[8] Vyresniems žmonėms gali būti sunkiau įsidarbinti dėl artėjančios pensijos: darbdaviai gali nenorėti priimti į darbą ir apmokyti žmogaus, kuris po kelerių metų išeis į pensiją. Pasak JAV ekonomikos profesorės Joanos Lehej (angl. Joanna Lahey), įmonės yra daugiau nei keturiasdešimčia procentų labiau linkusios imti interviu iš jaunesnio į darbą pasisiūliusio žmogaus, negu iš vyresnio.[9]

Sveikatos apsauga redaguoti

Yra nemažai požymių, kad seni žmonės yra diskriminuojami sveikatos apsaugos reikaluose. Pasak tyrimų, gydytojai dažnai mažiau rūpinasi senesnių žmonių sveikatos problemomis. Tai pasireiškia ir bendravime su pacientais.[7] Seni žmonės yra rečiau tikrinami, ar neserga vėžiu, todėl yra mažiau tikėtina, kad jiems ši arba kitos ligos bus nustatytos ankstyvoje stadijoje.[10] Diagnozavus ligą, seniems žmonėms yra rečiau atliekamos visos reikiamos procedūros nei jauniems. Manoma, jog taip yra dėl stereotipo, kad su amžiumi sveikata turi blogėti ir todėl nėra prasmės stengtis užkirsti tam kelio. Tiesa, kai kuriais atvejais sprendimas negydyti seno žmogaus ligos yra teisinamas gydytojų baime, kad senesni žmonės nėra pakankamai fiziškai stiprūs, kad išgyventų gydymą arba operaciją.[7][10]

Šaltiniai redaguoti

  1. „Koks angl. „ageism“ lietuviškas atitikmuo?“ Archyvuota kopija 2023-04-05 iš Wayback Machine projekto. VLKK.
  2. Kramarae, C. and Spender, D. (2000) Routledge International Encyclopedia of Women: Global Women’s Issues and Knowledge. Routledge. p. 29.
  3. Wilkinson J and Ferraro K, Thirty Years of Ageism Research. In Nelson T (ed). Ageism: Stereotyping and Prejudice Against Older Persons. Massachusetts Institute of Technology, 2002
  4. „Young and Oppressed“ – youthrights.org Archyvuota kopija 2011-07-28 iš Wayback Machine projekto.
  5. Willow, C., Franklin, A. and Shaw, C. (2007). Meeting the obligations of the Convention on the Rights of the Child in England. Children and young people’s messages to Government. DCSF.
  6. 6,0 6,1 Loretto, W., Duncan, C., & White, P.J. (2000). Ageism and employment: Controversies, ambiguities, and younger people’s perceptions. Ageing & Society, 20(3), 279–302.
  7. 7,0 7,1 7,2 Nelson, T. D. (2005). Ageism: Prejudice against our feared future self. Journal of Social Issues, 61(2), 207–221.
  8. Phelps, E. S. (1972). „The statistical theory of racism and sexism“. American Economic Review 62: 659–661.
  9. Lahey, J. (2005) Do Older Workers Face Discrimination? Archyvuota kopija 2007-08-18 iš Wayback Machine projekto. Boston College.
  10. 10,0 10,1 Robb, C., Hongbin, C., & Haley, W. E. (2002). Ageism in mental health and health care: A critical review. Journal of Clinical Geropsychology, 8(1), 1-12. [1][neveikianti nuoroda]