Direktorija

Direktorija (pranc. Directoire) – Prancūzijos Respublikos vykdomosios valdžios aukščiausioji institucija laikotarpiu nuo 1795 m. spalio 26 d. iki 1799 m. lapkričio 9 d. Direktorijos valdymas buvo įvestas po to, kai 1795 m. rugpjūčio 17 d. plebiscitu buvo priimta ir nuo 1795 m. rugsėjo 26 d. įsigaliojo naujoji Prancūzijos Konstitucija. Pagal Konstituciją taip pat buvo įteisintas pirmasis Prancūzijos istorijoje dviejų rūmų parlamentas. Parlametą rinkti galėjo turto ir šėlsmo cenzais apriboti vyrai. Parlamentą sudarė 500 atstovų Taryba (le Conseil des Cinq-Cents – 500 taryba) ir 250 seniūnų taryba (le Conseil des Anciens – Seniūnų taryba). Kasmet buvo perrenkama trečdalis abiejų tarybų atstovų. Įstatymų leidybą vykdė 500 Taryba, kurie įsigaliodavo pritarus Seniūnų tarybai.

Vykdomoji valdžia atiteko 5 „direktoriams“, kuriuos kasmet išrinkdavo Seniūnų taryba iš 500 tarybos pasiūlytų kandidatų sąrašo. Kiekvienais metais vienas Direktorijos narys burtų keliu buvo keičiamas kitu.

Direktorijos veiklaKeisti

Kadangi naujoji 1795 m. priimta Konstitucija nenumatė, kaip reikia spręsti vykdomosios ir įstatymų leidybos valdžios konfliktus, todėl Direktorija jai nepalankius tarybų sprendimus, taip pat 1797 m. rinkimų rezultatus, malšino pasitelkdama kariuomenę. Direktorijos valdymui aktyviai priešinosi opozicija, net rengdama (1796) m. sąmokslus. Direktorijos valdymo metu vyko daug bruzdėjimų. Direktorijos valdymo metu Prancūzijos kariuomenė, vadovaujama Napoleono pasiekė pergalių Egipte. Pergalės labai padidino Napoleono populiarumą. Direktorijos sprendimu, 1799 m. rugpjūčio 23 d. Napoleonas paliko Egiptą ir išvyko į Prancūziją. Direktorija bijojo, kad Antrosios koalicijos pajėgos įsiverš į Prancūziją. Napoleonui grįžus, vienas Direktorių – Sieyes – jam pasiūlė įvykdyti perversmą ir pakeisti konstituciją. Sieyes tikėjosi tokiu būdu užsitikrinti valdžią. 1799 m. lapkričio 9 d. prasidėjo perversmas, kurio metu per dvi dienas kariams, vadovaujamiems Napoleono, pavyko perimti valdžią. Napoleonas paskelbė naują 1799 m. konstituciją, kurioje buvo numatytas Konsulato, susidedančio iš trijų konsulų, valdymas. Napoleonas užsitikrino savo, kaip Pirmojo Konsulo, išrinkimą.[1]

Direktorijos nariaiKeisti

Direktorijos narys Narystės pradžia Narystės pabaiga
Paul Barras   1795 m. lapkričio 2 d. 1799 m. lapkričio 10 d.
Louis Marie de La Révellière-Lépeaux   1795 m. lapkričio 2 d. 1799 m. birželio 18 d.
Étienne-François Letourneur   1795 m. lapkričio 2 d. 1797 m. gegužės 26 d.
Jean-François Rewbell   1795 m. lapkričio 2 d. 1799 m. gegužės 19 d.
Lazare Carnot   1795 m. lapkričio 14 d. 1797 m. rugsėjo 5 d.
François Barthélemy   1797 m. gegužės 26 d. 1797 m. rugsėjo 5 d.
Philippe-Antoine Merlin   1797 m. rugsėjo 8 d. 1799 m. birželio 18 d.
François de Neufchâteau   1797 m. rugsėjo 9 d. 1798 m. gegužės 19 d.
Jean Baptiste Treilhard   1798 m. gegužės 20 d. 1799 m. birželio 17 d.
Emmanuel-Joseph Sieyès   1799 m. gegužės 20 d. 1799 m. lapkričio 10 d.
Louis-Jérôme Gohier   1799 m. birželio 17 d. 1799 m. lapkričio 10 d.
Pierre Roger Ducos   1799 m. birželio 19 d. 1799 m. lapkričio 10 d.
Jean-François-Auguste Moulin   1799 m. birželio 20 d. 1799 m. lapkričio 10 d.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Direktorie (Direktorija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 800 psl.


 

Vikiteka