Dinozaurų fiziologija

Dinozaurų fiziologija, ypač jų termoreguliacija, istoriškai buvo daug diskusijų sukelianti tema. Pastaruoju metu atsirado naujų duomenų leidžiančių spręsti apie bendrąją dinozaurų fiziologiją, ne tik apie metabolinę sistemą ir termoreguliaciją, bet ir kvėpavimo bei širdies - kraujotakos sistemą.

Tyrimų istorija redaguoti

Ankstyvosios interpretacijos: XIX a. 3-as d. – XX a. pr. redaguoti

Dinozaurų tyrimai prasidėjo XIX a. 3-ame dešimtmetyje Anglijoje. Šios srities pionieriai - William Buckland, Gideon Mantell ir Richard Owen interpretavo pirmuosius, labai fragmentinius fosilijų likučius, kurie priklausė keturkojams gyvūnams.[1] Jų ankstyvieji darbai, eksponuojami XIX a. 6-ame dešimtmetyje pastatytame Crystal Palace Dinosaurs vaizdavo žinomus dinozaurus kaip dramblio-driežo išvaizdos roplius.[2] Nepaisant ropliškos išvaizdos, R. Owen darė prielaidas, kad dinozaurų širdis ir kvėpavimo sistema buvo panašesnės į žinduolių nei į roplių.[1]

 
1897 m. "Lealapsų" (dabar vadinami dribtozaurais) piešinys. Autorius Charles R. Knight.

XIX a. 8-ame dešimtmetyje JAV vakaruose suradus pilnesnius skeletus, mokslininkai galėjo pradėti labiau pagrįstas dinozaurų biologijos interpretacijas. Edward Drinker Cope, kuris buvo Othniel Charles Marsh priešininkas Kaulų karuose, įsivaizdavo bent dalį dinozaurų buvus aktyviais ir vikriais, kas matoma dviejų kovojančių "laelapsų" piešinyje, kurį jo vadovaujamas nupiešė Charles R. Knight.[3] Tuo pačiu metu Charles Darwin evoliucijos teorijos paskelbimas bei archeopterikso ir Compsognathus atradimas paskatino Thomas Henry Huxley pasiūlyti teoriją, kad dinozaurai buvo artimi paukščių giminaičiai.[4] Nepaisant šių prielaidų įsitvirtino dinozaurų, kurie panašūs į didelius roplius, įvaizdis [3], o daugelis jų paleobiologijos XX a. pirmoje pusėje buvo interpretuojamos kaip grynai ropliškos.

Požiūrio pasikeitimas ir "dinozaurų renesansas" redaguoti

XX a. 7-ame dešimtmetyje vyraujantis požiūris ėmė keistis, o tam įtaką padarė John Ostrom darbas apie Deinonychus ir paukščių kilmę.[5] Jo mokinys Robert T. Bakker išpopuliarino naująjį požiūrį savo straipsnių rinkinyje, kurių pirmasis vadinosi Dinozaurų viršenybė (1968 m.; The superiority of dinosaurs).[6] Šiose publikacijose jis tvirtino, kad dinozaurai buvo šiltakraujai ir aktyvūs gyvūnai, galintys ilgą laiką išlikti aktyviais. Daugelyje savo darbų Bakker savo argumentus pateikė kaip naujus įrodymus, galinčius atgaivinti XIX a. pabaigoje vyravusias idėjas bei tai pabrėžė įvesdamas sąvoką dinozaurų renesansas. Savo idėjas Bakker grindė įvairiais anatominiais ir statistiniais argumentais.[7][8] the methodology of which was fiercely debated among scientists.[9]

Šie ginčai paskatino susidomėjimą naujais metodais išnykusių gyvūnų paleobiologijoje, pvz., kaulų histologija. kuri sėkmingai taikyta nustatant daugelio dinozaurų augimo tempus.

Šiuo metu bendrai priimtina versija yra tai, kad daugelis, o galbūt ir visi dinozaurai turėjo greitesnį metabolizmą, nei dabartiniai ropliai, bet situacija yra žymiai sudėtingesnė ir įvairesnė, nei pradžioje ją pateikė Bakker. Pvz., mažesnieji dinozaurai galėjo būti tikraisisi endotermais, o didesnė rūšys galėjo būti inertiškais homeotermais[10][11] arba daugelis dinozaurų galėjo turėti tarpinį metabolizmą.[12]


Nuorodos redaguoti

  1. 1,0 1,1 Lucas, Spencer G. (2000). Dinosaurs: The Textbook (3rd leid.). McGraw-Hill Companies, Inc. pp. 1-3. ISBN 0-07-303642-0.
  2. Torrens, Hugh (1997). „Politics and Paleontology“. In Farlow, James O.; and Brett-Surman, Michael K. (eds.) (red.). The Complete Dinosaur. Bloomington: Indiana University Press. pp. 175–190. ISBN 0-253-33349-0. {{cite book}}: |editor= turi bendrinį pavadinimą (pagalba)CS1 priežiūra: multiple names: editors list (link)
  3. 3,0 3,1 Lucas, Spencer G. 2000. Dinosaurs: The Textbook, 3rd, McGraw-Hill Companies, Inc., 3-9.
  4. Fastovsky DE, Weishampel DB (2005). „Theropoda I:Nature red in tooth and claw“. In Fastovsky DE, Weishampel DB (red.). The Evolution and Extinction of the Dinosaurs (2nd Edition). Cambridge University Press. pp. 265–299. ISBN 0-521-81172-4.
  5. Benton, Michael J. (2000). „A brief history of dinosaur paleontology“. In Paul, Gregory S. (ed.) (red.). The Scientific American Book of Dinosaurs. New York: St. Martin's Press. pp. 10-44. ISBN 0-312-26226-4. {{cite book}}: |editor= turi bendrinį pavadinimą (pagalba)
  6. Bakker, R.T., 1968, The superiority of dinosaurs, Discovery, v. 3(2), p. 11-22
  7. Bakker, R. T., 1986. The Return of the Dancing Dinosaurs, in Dinosaurs Past and Present, vol. I Edited by S. J. Czerkas and E. C. Olson, Natural History Museum of Los Angeles County, Los Angeles
  8. Bakker, R. T. (1972). Anatomical and ecological evidence of endothermy in dinosaurs. Nature 238:81-85.
  9. R. D. K. Thomas and E. C. Olson (Ed.s), 1980. A Cold Look at the Warm-Blooded Dinosaurs
  10. Benton, M.J. (2005). Vertebrate Palaeontology. Oxford, 221-223.
  11. Paladino, F.V., O'Connor, M.P., and Spotila, J.R., 1990. Metabolism of leatherback turtles, gigantothermy, and thermoregulation of dinosaurs. Nature 344, 858-860 doi:10.1038/344858a0
  12. Barrick, R.E., Showers. W.J., Fischer, A.G. 1996. Comparison of Thermoregulation of Four Ornithischian Dinosaurs and a Varanid Lizard from the Cretaceous Two Medicine Formation: Evidence from Oxygen Isotopes Palaios, 11:4 295-305 doi:10.2307/3515240