Dinkai
| Dinkai | |
|---|---|
 Dinkas su zebu
| |
| Gyventojų skaičius | apie 1 500 000 |
| Populiacija šalyse | Pietų Sudanas |
| Kalba (-os) | dinkų |
| Vėliava | 
|
| Religijos | krikščionybė |
| Giminingos etninės grupės | luo, nuerai |
 Vikiteka: |
Dinkai |
Dinkai (savivardis: jieng, muonyjang (vienaskaita)) – nilotinė Afrikos tauta, gyvenanti žemyno vidurio rytuose, Pietų Sudano vakarinėje dalyje. Populiacija – apie 1,5 mln žmonių. Kalba nilotų kalbų šeimai priklausančia dinkų kalba. Tai – didžiausia Pietų Sudano etninė grupė.
Teritorija ir gyvenimo būdas redaguoti
Dinkai daugiausia koncentruojasi Bahr al Gazalio (Nam) upės baseine, ir jų teritorijos apima daugiausia Bahr al Gazalio administracinį regioną ir dalį Džonglėjaus. Rytuose jų teritorijos ribojasi su nuerų teritorijomis, šiaurės rytuose – su šilukais, šiaurėje jos pereina į Kordofaną ir Darfūrą.
Dinkų gyvenama teritorija yra drėgnos ir pelkingos žemumos, kurių centre – viena didžiausių pasaulio pelkių – Sudas, tinkama žvejybai, tačiau netinkama gyvulininkystei. Aplink Sudą driekiasi drėgnos upių drėkinamos lygumos, tinkamos ganyti gyvulius, periodiškai apliejamos potvynių.
Šie potvyniai reguliuoja tradicinį dinkų metų ritmą. Potvynių metu (pradedant geguže), dinkai pasitraukia į aukštesnes vietoves, kur stovi pastovūs kaimai. Būdingiausi pastatai juose – iš molio pastatyti apvalaus plano namai (tukul), tvartai (luaak) bei klėtys. Potvynio metu dinkai dirba žemę ir augina javus, pirmiausia soras (awuou), sorgus. Derlius imamas liepos-rugpjūčio mėnesį, kuomet vandens lygis Sude pakyla aukščiausiai. Pradedant rugsėju vandens lygis ima mažėti, ir gyvuliai išvaromi į laukus, kur maitinasi javų likučiais, vėliau kartu su gyvuliais leidžiamasi į nusekusius plotus. Sausuoju metų laiku (gruodžio-sausio mėnesiais), visi dinkai gano gyvulius toli nuo pastovių kaimų, laikinai suręstose trobelėse (kaimuose lieka tik seni ir neįgalūs žmonės).
Subgrupės redaguoti
Dinkai nėra vieningi, nes juos sudaro daug etninių sub-grupių (genčių), kalbančių skirtingais dialektais. Išskiriamos šios dinkų grupės:
- Malualiai (angl. Malual) – vakariausi dinkai, gyvenantys Šiaurės Bahr al Gazalyje. Jų svarbiausias miestas yra Aveilis;
- Rekai (angl. Rec) – gyvena į pietryčius nuo malualių, šiaurinėje Varabo vilajoje. Jų svarbiausias miestas yra Kvadžokas;
- Tvikai (angl. Twic) – gyvena į rytus nuo malualių, Varabo vilajos šiaurėje;
- Ruvengai (angl. Ruweng) – gyvena į šiaurės rytus nuo malualių, Vakarų Aukštutinio Nilo šiaurėje ir ginčytiname Abyei regione.;
- Gokai (angl. Gok) – gyvena į pietryčius nuo rekų, Ežerų vilajos šiaurėje;
- Agarai (angl. Agar) – gyvena į pietryčius nuo rekų, Ežerų vilajoje. Jų svarbiausias miestas yra Rumbekas;
- Ciekai (angl. Ciec) – gyvena į rytus nuo agarų, Ežerų vilajos rytuose, vakarinėje Nilo pakrantėje;
- Atvotai (angl. Atwot) – gyvena į pietryčius nuo agarų, Ežerų vilajos rytuose;
- Aliabai (angl. Aliab) – gyvena į pietryčius nuo atvotų, Ežerų vilajos rytuose, vakarinėje Nilo pakrantėje;
- Holiai (angl. Hol) – gyvena rytinėje Nilo pakrantėje Džonglėjaus pietvakariuose;
- Njarvengai (angl. Nyarweng) – gyvena rytinėje Nilo pakrantėje Džonglėjaus pietvakariuose, į pietus nuo holių;
- Tvikai (angl. Twic) – gyvena rytinėje Nilo pakrantėje Džonglėjaus pietvakariuose, į pietus nuo njarvengų;
- Borai (angl. Bor) – gyvena rytinėje Nilo pakrantėje Džonglėjaus pietvakariuose, į pietus nuo borų. Svarbiausias miestas yra Boras;
- Abiliangai (angl. Abiliang) – gyvena šiaurinėje Aukštutinio Nilo provincijoje, į rytus nuo šilukų;
- Padengai (angl. Padeng) – gyvena į pietvakarius nuo abiliangų, Džonglėjaus šiaurėje, į pietus nuo šilukų;
Istorija redaguoti
Dinkai, kaip ir jų kaimynai nuerai bei šilukai yra vieni seniausių Pietų Sudano gyventojų, čia atsikėlę greičiausiai iš Kordofano šiaurėje, po to, kai nilotų kalbos atsiskyrė nuo Rytų Sudano kalbų (tai galėjo atsitikti apie 3000 m. pr. m. e.). Skirtingai nei šilukai šiaurės rytuose, dinkai niekuomet nesukūrė vieningos valstybės, o gyveno susiskaidę į smulkias gentis, vadovaujamas vadų beny bith („harpūno šeimininkai“).
XIX a. dinkai buvo masiškai gaudomi vergų prekybai jų šiaurinio kaimyno Darfūro. Šis pastoviai rengė grobiamuosius žygius į dinkų žemes. 1856 m. išeivis iš Chartumo al-Zubairas su nedidele armija sugebėjo paimti kontrolę dinkų krašte ir sukurti čia vietinę vergvaldinę imperiją. Pasinaudodamas jo įtaka, 1872 m. Egipto chedivas jį paskyrė savo vietininku ir dinkų žemėse įsteigė Bahr al Gazalio provinciją. Taip dinkai buvo įtraukti į Sudano teritoriją. Tačiau Sudaną valdant kondominiumui, krašto vystymusi nebuvo rūpinamasi, tačiau britai siekė platinti krikščionybę.
Nuo Sudano nepriklausomybės 1956 m. dinkai buvo vieni aktyviausių Pietų Sudano nepriklausomybės šalininkų, ypač vėlesniuoju Sudano pilietinio karo laikotarpiu. Sudano liaudies išsivadavimo armijai (SPLA) nuo pat įkūrimo 1983 m. vadovauja etniniai dinkai (iš pradžių John Garang, nuo 2005 m. – Salva Kiir Mayardit), kurie taip pat buvo ir Pietų Sudano autonomijos vadovai. Šis dinkų įtakos didėjimas kėlė trintį su kitomis Pietų Sudano grupėmis, kas 1991 m. sukėlė SPLA skilimą: nuerams atstovaujantis lyderis Riek Machar sukūrė savąją armijos liniją, SPLA-nasir, ir netgi pradėjo dar vieną karą, prieš dinkus. Yra manoma, kad jo iniciatyva 1991 m. nuerų gyvenamose žemėse įvyko dinkų žudynės. Po 1994 nuerai vėl susivienijo su dinkais ir kartu baigė karą.
Karo metu dinkų gyvenamos teritorijos buvo labiausiai nusiaubtos. Didelė dalis dinkų buvo priversti migruoti iš šalies.