55°58′06″š. pl. 21°13′53″r. ilg. / 55.9683°š. pl. 21.2315°r. ilg. / 55.9683; 21.2315

Dimitravo dvaro pastatas

Dimitravo dvaras – buvęs dvaras Dimitravo kaime (Kretingos rajonas). Garsėja tuo, kad XX a. tarpukariu ir II pasaulinio karo metais čia veikė Dimitravo priverčiamojo darbo stovykla.

Istorija redaguoti

Dvaras pastatytas XIX a. pradžioje grafų Zubovų giminės iniciatyva, o Dimitravo pavadinimas jam buvo suteiktas grafo Dmitrijaus Zubovo garbei. Remiantis istoriniais šaltiniais, XIX a. pabaigoje už Zubovų skolas dvaras atiteko Tiškevičiams, tačiau gaji ir legenda apie tai, jog dvaras Tiškevičiams buvo praloštas. Tolesnį dvaro likimą nulėmė XX a. tarpukariu pradėta vykdyti žemės reforma. Išskaidytos ir išdalintos dvaro valdos atiduotos nekilmingiesiems, o valdos dalis, kuriai priklausė pats dvaras, 1937 m. parduota valstybei. Čia iki 1940 m. veikė Dimitravo priverčiamojo darbo stovykla, kur A. Smetonos valdžia kalino jai nepalankius žmones, komunistus ir nusikaltėlius.[1] Jie rinkdavo iš akmeningų apylinkių akmenis, gabeno juos į buvusiame kumetyne atidarytą akmenskaldę, skaldė keturkampiais gabalais. Greta Dimitravo nutiestu geležinkeliu akmenys buvo išgabenami, jais grįsti prieškario Lietuvos keliai ir gatvės.[2]

Lietuvą okupavus vokiečiams, 19411944 m. čia veikė koncentracijos stovykla. Pradžioje joje buvo uždaryti Kretingos apskrities sovietų valdžios atstovai ir aktyvistai, vėliau įkalinta ir nužudyta ~500 Skuodo žydų bendruomenės moterų ir vaikų. Buvęs dvaras vokiečiams ir toliau tarnavo kaip kalinimo vieta: čia buvo laikomos sovietų karininkų šeimos, vėliau išvežtos į Vokietiją priverčiamiesiems darbams. 1944 m. Dimitravo stovykloje kalėjo ~500 ūkininkų, nesilaikiusių tuometinės valdžios nustatytų žemės ūkio prievolių.

Pasitraukus vokiečiams, 1944 m. pabaigoje sovietai Dimitrave įkūrė karinę stovyklą, kurioje vyko šauktinių apmokymai ir seržantų paruošimas. 1949 m. dvare įkurtas „Vienybės“ kolūkis, 19641995 m. veikė Kretingos kraštotyros muziejaus filialas. Muziejus priminė šiurpius prieškario ir karo periodus. Po Nepriklausomybės atkūrimo ekspozicija buvo išgabenta į Kretingos muziejų, o dvaro rūmuose apgyvendintos kelios šeimos.[3]

Šaltiniai redaguoti