Difamacija (lot. diffamatio 'apkalbinėjimas', 'šmeižimas'; fama 'reputacija') – pramanytų ar tikrų asmenį žeminančių žinių skleidimas.[1][2]

Difamacija, kaip teisingos informacijos, nors ir žeminančios žmogaus garbę paskleidimas, nėra laikoma baudžiamąja veika (nusikaltimu). Tikrovės neatitinkančios informacijos (melagingų žinių platinimas tą suvokiant kaltininkui yra šmeižtas (paprastai baudžiamasis nusižengimas), už jį numatyta baudžiamoji atsakomybė (tiesa, byla keliama tik privataus kaltinimo tvarka, t. y., tik esant nukentėjusiojo skundui).

Istorija

redaguoti

Prancūzijoje difamacija istoriškai buvo laikoma nusikaltimu spaudos srityje, atitinkamu spaudos įstatymo pažeidimu Vokietijoje – privatus šmeižtas.

1819 m. ir 1881 m. Prancūzijos įstatymai difamaciją apibrėžė kaip bet kokią spausdintą nuorodą ar „pripaišymą“ fakto, žeminančio asmens arba organizacijos reputaciją. Panašiai difamacija buvo suprantama ir Didžiojoje Britanijoje.

Literatūra

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Difamacija (Tarptautinių žodžių žodynas, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985 m.)
  2. Difamacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-02-26.