Dievo tarnas

(Nukreipta iš puslapio Dievo tarnaitė)

Dievo tarnas[1]Katalikų bažnyčioje naudojamas titulas, nurodantis, kad asmuo žengia pirmąjį žingsnį link potencialios kanonizacijos (pripažinimo šventuoju).[2]

Popiežius Benediktas XIII yra vienas iš dviejų popiežių, šiuo metu paskelbtų Dievo tarnu.

Terminu Dievo tarnas įvardijamas Katalikų bažnyčios narys, kurio gyvenimas ir darbai tiriami, siekiant, kad popiežius ir Katalikų bažnyčia pripažintų šventuoju danguje.[3][4] Termino Dievo tarnas (lot. servus Dei) nereikėtų painioti su vienu iš popiežiaus Servus Servorum Dei (Dievo tarnų tarno) titulų.

Terminas Dievo tarnas vartojamas pirmame iš keturių kanonizacijos proceso etapų. Pirmasis žingsnis – kandidato paskelbimas garbinguoju, kai dekretu pripažįstama jo didvyriškumas arba kankinystė. Patvirtinus stebuklą, įvykusį kandidato užtarimu, seka beatifikacija. Paskutinis žingsnis yra kanonizacija, kai kandidatas gauna šventojo titulą.[5] Beatifikacijos ir kanonizacijos procesai priklauso Šventųjų reikalų kongregacijos jurisdikcijai.

Lietuvoje

redaguoti

Lietuvos Katalikų bažnyčia po Nepriklausomybės atkūrimo pradėjo kelias beatifikacijos bylas:[2] Mečislovo Reinio (1990 m.), Vincento Borisevičiaus (1991 m.), Adelės Dirsytės (2000 m.), Elenos Spirgevičiūtės (2000 m.). Bažnyčia taip pat rūpinasi Barboros Žagarietės ir Marijos Kazimieros Kaupaitės (tvarko Čikagos arkivyskupija) beatifikacija. 2003 m. Ufos (Baškirija) katalikų iniciatyva pradėtas Pranciškaus Budrio beatifikacijos procesas.[2]

Išnašos

redaguoti