Didysis dėmėtasis kivis

Apteryx haastii
Didysis dėmėtasis kivis (Apteryx haastii)
Didysis dėmėtasis kivis (Apteryx haastii)
Apsaugos būklė

Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Antbūris: Beketeriai paukščiai
( Ratitae)
Būrys: Strutiniai paukščiai
( Struthioniformes)
Šeima: Kiviniai paukščiai
( Apterygidae)
Gentis: Kiviai
( Apteryx)
Rūšis: Didysis dėmėtasis kivis
( Apteryx haastii)
Binomas
Apteryx haastii
Potts, 1872

Didysis dėmėtasis kivis (Apteryx haastii) – strutinių paukščių (Struthioniformes) būrio naktinis paukštis.

Didžiojo dėmėtojo kivio paplitimas

Paplitimas ir biotopas redaguoti

Endeminis Naujosios Zelandijos paukštis. Dažniausiai aptinkamas Pietų salos regionuose: į šiaurės vakarus nuo Nelsono, Paparoa nacionaliniame parke ir Pietų Alpėse[2] . Biotopas – miškai, krūmynai, pievos. Miškingose vietovėse aptinkami iki 1500 m virš jūros lygio, o subalpinėse pievose nuo 700 iki 1100 m virš jūros lygio. Metinis kritulių kiekis nuo 120 iki 400 cm [3]

Išvaizda redaguoti

Didžiausias kivių genties (lot. Apterix) paukštis. Kūnas kriaušės formos. Patelė stambesnė už patinėlį. Kūno ilgis 45 – 55 cm, svoris – 2,4 – 3,3 kg. Kūną dengia ilgos, plaukus primenančios pilkšvai rudos plunksnos. Taškelių įspūdį sudaro balkšvos plunksnos. Snapas – 8,13 – 13,15 cm ilgio. Snapo galiuke yra šnervės. Akys mažos. Sparnai sunykę, sunkiai pastebimi. Uodegos neturi. Kojos trumpos, raumeningos. Jos yra keturpirštės, pirmas pirštas atlenktas atgal.

Biologija redaguoti

Gerai užuodžia ir girdi. Miške garsiai švilpauja ir šūkauja, girdisi net 1,5 km atstumu. Patinų ir patelių balsai skirtingi.Patinai nuožmiai gina savo teritoriją. Kvadratiniame kilometre gyvena 4-5 kiviai.

Dieną slepiasi slėptuvėse: olose, tuščiaviduriuose medžių kamienuose,uoksuose. Maitinasi naktį. Ilgu, plonu snapu iš dirvos kapsto sliekus, kirmėles. Pajutę po žeme judančio grobio keliamą dirvos vibraciją, smeigia snapą į dirvą ir iškapsto grobį. Nuo dirvos paviršiaus surenka vabalus, cikadas, muses, vorus, vikšrus, šliužus, sraiges. Taip pat maitinasi uogomis ir sėklomis. Lesa akmenukus, kurie padeda virškinti.

Monogaminiai paukščiai. Patinai gali poruotis jau nuo 18 mėnesių, o patelės subręsta per 3 metus. Tuoktuvių periodas birželio – kovo mėnesiais. Lizdus suka landose. Kiaušinius deda nuo rugpjūčio iki sausio. Dėtyje vienas baltos arba šviesiai žalios spalvos kiaušinis. Kiaušinio dydis siekia ketvirtadalį patelės masės. Trynys užima 65 % kiaušinio masės. Peri patinas, o patelė saugo lizdą. Peri 75-85 dienas. Po 10 dienų jaunikliai palieka lizdą.

Apsauga redaguoti

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) duomenimis, didysis dėmėtasis kivis priskiriamas pažeidžiamoms rūšims.

Didžiojo dėmėtojo kivio populiacijos mažėjimo priežastys:

Rūšies apsaugos veiksmai:

Šaltiniai redaguoti

  1. „Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija - Apteryx haastii“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija.Raudonasis rūšių sąrašas.
  2. „Naujosios Zelandijos paukščių enciklopedija. Didysis dėmėtasis kivis“. Skaitmeninė Naujosios Zelandijos paukščių enciklopedija.
  3. „Didysis dėmėtasis kivis Apteryx haastti arba roroa“. Mičigano universiteto zoologijos muziejus.