Didžiokų koplyčia

koplyčia Lietuvoje

55°07′19″š. pl. 25°21′18″r. ilg. / 55.121849°š. pl. 25.354934°r. ilg. / 55.121849; 25.354934

Didžiokų koplyčia
Savivaldybė Molėtų rajonas
Gyvenvietė Didžiokai
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta (įrengta) XIX a. pab.
Stilius neoklasicizmas
Šoninis fasadas

Didžiokų koplyčia – mauzoliejinė koplyčia, esanti Didžiokų kaime, Giedraičių seniūnijoje, Molėtų rajone, šalia kelio  172  RaudondvarisGiedraičiaiMolėtai .

Tai dvarininkų Didžiokų šeimos mauzoliejus, XIX a. pabaigos statinys, vietinės reikšmės architektūros paminklas, įtrauktas į LR Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 1512).[1] Rotondinė koplyčia naudojama molėtiškių kultūros reikmėms: vyksta koncertai, plenerai, parodos.[2] [3] [4]

Istorija redaguoti

XIX a. pabaigoje grafas Kostas Jelenskis Didžiokų kaime pastatė didžiulį dvarą, koplyčią-mauzoliejų, įveisė įspūdingą parką, kuriame medžiai sodininko padedami įgavo įvairias formas.

1936 m. dvaras buvo parduotas Mykolui Deveniui. Mauzoliejuje tuo laiku buvo palaidota grafų Jelenskių giminė. 1940 m. Deveniai buvo ištremti į Vorkutos lagerį, o dvaras buvo nuniokotas kolūkių kūrėjų ir galiausiai išsprogdintas. Koplyčia virto atliekų sandėliu. Čia buvę palaikai buvo išniekinti, karstai išmesti.

19651991 m. Didžiokų koplyčioje gyveno ir kūrė skulptorius Aloyzas Smilingis. Ją sutvarkęs ten įrengė kūrybines dirbtuves, joje apsigyveno su šeima. Čia akmenis tašė, kūrė ir Dailės akademijos studentai. Didžiokų koplyčios aplinka buvo papuošta akmeninėmis skulptūromis. Skulptorius kartu su studentais iškirto krūmokšnius, išvežė iš koplyčios šiukšles. Taip ši vieta tapo jauki, patraukli, ir architektūros paminklas buvo išsaugotas nuo piktavalių niokojimo. Vis dėlto skulptoriaus A. Smilingio veikla tuometiniams sovietų veikėjams nepatiko ir visokiais būdais buvo stengiamasi koplyčią atimti, kūrybines dirbtuves panaikinti, skulptorius ne kartą buvo persekiojamas, daromas „liaudies priešu“. A. Smilingiui išvykus į Vilnių, koplyčia iki 1998 m. liko neprižiūrima ir niokojama.

1998 m. atkūrus nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamą turtą, koplyčia grąžinta Mykolo Devenio dukrai Daliai (Devenytei) Bobelienei (daktaro Kazio Bobelio žmonai). Ji geraširdiškai skyrė koplyčią molėtiškių kultūros reikmėms. Nuo 2001 m. koplyčia leista rūpintis Molėtų fotoklubui „Ekspozicija“, kurio nariai ten įrengė meno galeriją. Koplyčios savininkės D. Bobelienės ir klubo narių pastangomis koplyčioje prasidėjo aktyvus kultūrinis gyvenimas: organizuojamos fotografų, tautodailininkų ir profesionalių menininkų darbų parodos, literatų kūrybos vakarai bei kiti kultūriniai renginiai. Šiuo metu teisėtas Didžiokų koplyčios savininkas – D. Bobelienės sūnus Jonas Bobelis.[5]

Architektūra redaguoti

Koplyčia neoklasicistinių formų, rotondinė, vieno aukšto, su kupolu ir pusrūsiu. Įėjus patenkama į pusrūsyje esantį mauzoliejų.

Kitos panašios, apvalaus plano koplyčios:

Šaltiniai redaguoti

  1. „Koplytėlė-mauzoliejus“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-12-02.
  2. http://www.infomoletai.lt/turizmas/lankytinos-vietos/architekturiniai-objektai/didzioku-mauzoliejine-koplycia-xix-pabaigos
  3. http://paulnevermind.blogas.lt/thomas-brinkmannthe-event-didzioku-koplycia-17.html Archyvuota kopija 2014-09-07 iš Wayback Machine projekto.
  4. http://muziejus.moletai.lt/renginiai_files/Pazadintos_buveines/Pazadintos_erdves_Didzioku_koplycioje.html Archyvuota kopija 2013-11-09 iš Wayback Machine projekto.
  5. http://alkas.lt/2014/06/21/rasu-sventes-nakti-akmenys-mindunuose-virs-lasu-ir-purslu/#more-155693

Nuorodos redaguoti