Didžioji taukinė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Didžioji taukinė (lot. Omentum majus) – keturgubas pilvaplėvės lapas, susidarantis iš skrandžio dorsalinio pasaito. Didžiosios taukinės dalis, esanti tarp skrandžio didžiosios kreivės ir skersinės gaubtinės žarnos, dar vadinama skrandiniu gaubtinės žarnos raiščiu (lot. ligamentum gastrocolicum). Didžiojoje taukinėje gali susikaupti nemažai riebalinio audinio.
Sukantis vaisiaus skrandžiui jo dorsalinis pasaitas labai pailgėja, suformuodamas į kairę pusę nukrypstančią kišenę, atvirą iš dešinės pusės. Ši kišenė vis didėja, nukrypsta į priekį, atsiduria skersinės gaubtinės žarnos priekyje ir suauga su ja bei jos pasaitu. Taip susidaro taukinės maišas. Didžiosios taukinės dalis užanka, suauga į vientisą darinį, pridengiantį iš priekio skersinę gaubtinę žarną ir dalį plonosios žarnos, tačiau kartais taukinė gali nusitęsti palei priekinę pilvo sieną iki gaktinės sąvaržos.
Taukinės maišas redaguoti
Tai žmogaus ir kai kurių gyvūnų anatominis struktūrinis darinys, kurio priekinę sieną sudaro visa mažoji taukinė, skrandžio užpakalinė siena, ir skrandinis gaubtinės žarnos raištis. Užpakalinę sieną sudaro pilvo užpakalinė siena, su šalia esančiais organais: kasa, dalimi apatinės tuščiosios venos ir pilvo aortos. Tarp organų ir įvairių pilvaplėvės darinių susidaro daug vagų, kišenių ir tarpų.