Santa Maria Maggiore

(Nukreipta iš puslapio Didžioji Švč. Marijos bazilika)

41°53′51.00″ š. pl. 12°29′55.00″ r. ilg. / 41.8975000°š. pl. 12.4986111°r. ilg. / 41.8975000; 12.4986111

Bazilikos fasadas ir varpinė
Bazilikos centrinė nava

Santa Maria Maggiore (Didžioji Švč. Marijos bazilika, it. Basilica di Santa Maria Maggiore) – viena iš seniausių krikščionių bažnyčių Romos Eskvilino kalvoje, pastatyta V amžiuje. Popiežiškoji bazilika (anksčiau − patriarchinė).

Pasak legendos iš XIII a. laikų, bažnyčia buvo pastatyta dėl stebuklo 352 m. rugpjūčio 4 d. naktį. Tą naktį, pasak legendos, Mergelė Marija sapne pasirodė popiežiui Liberijui (352−366) ir vienam turtingam miestiečiui Džovaniui Patricijui. Abu juos Mergelė Marija sapne įpareigojo pastatyti bažnyčią toje vietoje Eskvilino kalvoje, kurią ji jiems nurodys iškritusiu sniegu. Kitos dienos rytą išties ant Eskvilino kalvos buvo rastas iškritęs sniegas. Šiam stebuklui paminėti rugpjūčio 5 d. liturginiame kalendoriuje yra paskelbta Švč. Mergelės Marijos bazilikos Romoje pašventinimo minėjimo diena (Marijos Snieginės minėjimas).

Istorija

redaguoti

Švč. Marijos bažnyčia buvo pastatyta V a. ir baigta popiežiaus Siksto III (432−440) valdymo metu. Ji buvo vadinama Santa Maria ad Nives pagal sniego iškritimą ir Santa Maria Liberiana pagal popiežiaus Liberijaus vardą. Kiek vėliau bažnyčia vadinta Santa Maria del Presepe dėl to, kad buvo tikima, esą joje saugomas kūdikio Kristaus lopšio fragmentas. „Didžiąja“ bažnyčia pavadinta dėl to, kad ji yra didžiausia iš 26 Romos bažnyčių, dedikuotų Mergelei Marijai. 1545 m. bažnyčioje įkurta Liberijaus muzikos kapela, su kuria dirbo garsusis XVI a. renesanso kompozitorius Pjierluidžis Palestrina. Bažnyčia pilnai restauruota XVIII amžiuje. Tuo metu po pamatais rastos kai kurios senovės Romos liekanos. 1741 m. pastatytas dabartinis bazilikos fasadas (autorius Ferdinandas Fuga).

2001 m. inauguruotas Didžiosios Švč. Marijos bazilikos muziejus, kurio aštuoniuose kambariuose eksponuojami bazilikai priklausę liturginiai ir meno objektai.

Apie baziliką

redaguoti

Bazilika yra tradicinio bazilikos plano, pažymėtina ypač didele centrine nava. Iš išorės tik dalis sienos šiaurinėje pusėje yra iš V a. statybų. Visas kitas eksterjeras yra vėlesnių amžių papildymai. Bažnyčios vidaus interjeras išlaikė didelę dalį originalios bažnyčios prabangos. Rašytojas Stendalis XIX a. jos vidų palygino su įspūdingu salonu, o ne vieta, kurioje sklando Dievo dvasia. Bazilika garsi ankstyvosios krikščionybės mozaikomis iš V a., tačiau jos visos išlikusios aukštai ant navos sienų ir triumfo arkos, todėl lankytojams be žiūronų yra prastai matomos. Navos mozaikos skirtos biblijinėms istorijoms ir ne visos pilnai išlikusios. Triumfo arkos mozaikos skirtos istorijos epizodams iš Kristaus vaikystės. Juos inicijavo popiežius Sikstas III, kuris buvo aršus Konstantinopolio patriarcho Nestoro, kuris neigė Kristaus dieviškumą ir buvo nušalintas 431 m. Efeso susirinkime, oponentas. XIII a. bazilikai sukurta Arnolfo di Kambijaus garsi Prakartėlės skulptūrinė grupė. Apsidė dekoruota XIII a. mozaikomis, vaizduojančiomis scenas iš Mergelės Marijos gyvenimo, kurias sukūrė Jacopo Torriti.

Bazilikos Siksto koplyčioje saugomas medinis artefaktas, kuris, krikščionių tikėjimu, yra kūdikio Kristaus lopšio dalis, atgabenta VII a. iš Rytų krikščionių pabėgėlių nuo arabų ekspansijos. Siksto koplyčios (pastatyta 1585 m.) architektas − Domenikas Fontana, ji dekoruota XVI a. manieristinėmis Ambrosio Buonvicino freskomis. Koplyčioje palaidoti popiežiai Sikstas V ir Pijus V, ties marmuro papuošimais dirbo Karlas Madernas. Bazilikoje yra keleto popiežių, arkivyskupų ir XVII a. baroko skulptoriaus Berninio kapai. Tikima, kad altoriuje esančioje urnoje saugomi Šv. Mato ir kitų kankinių reliktai. Borgezės koplyčioje saugoma Mergelės Marijos ikona. Buvo tikima, kad ją nutapė Šv. Lukas, tačiau ji greičiausiai yra iš XII−XIII a. Bazilikos relikvinėje saugomi kiti krikščionių tikėjimo artefaktai: Tikrojo Kryžiaus dalys, Mergelės Marijos pienas, Kristaus kraujas kristale. Tikima, kad bažnyčioje palaidoti Šv. Jeronimo palaikai.

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti