Didžiausio tikėtinumo metodas

Didžiausio tikėtinumo metodas – statistikoje naudojamas taškinių įverčių skaičiavimo metodas.

Šiuo metodu rasti parametrų įverčiai yra suderintieji ir efektyvieji, tačiau kartais jie gali būti paslinktieji.[1]

Manoma, kad didžiausiąjį tikėtinumo metodą sukūrė 1912 R. A. Fišeris.[2]

Principai redaguoti

  • Stebimas atsitiktinis dydis  , jo tankio funkcija   yra žinoma
  • Sudaroma tikėtinumo funkcija  
  • Tada ieškoma tokia  , kuri maksimizuotų funkciją  . Dažniausiai tai daroma taip[3]:
  1. Randamas tikėtinumo funkcijos natūrinis logaritmas
  2. Ieškoma šio logaritmo išvestinė   atžvilgiu
  3. Išvestinė prilyginama nuliui
  4. Gautas rezultatas yra   taškinis įvertis

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Algimantas Aksomaitis. Tikimybių teorija ir statistika. Vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Kaunas: "Technologija, 2002, 284 p. ISBN 9986-13-893-0.
  2. didžiausiojo tikėtinumo metodas(parengė Vilijandas Bagdonavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-05).
  3. http://rucike08.wordpress.com/2009/11/07/didziausio-tiketinumo-metodas [žiūrėta 2013 m. lapkričio 26 d.]