Didžiųjų Mostaičių paminklas partizanams
| Didžiųjų Mostaičių paminklas partizanams | |||
|---|---|---|---|
  Didžiųjų Mostaičių paminklas partizanams |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Plungės rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Kulių seniūnija | ||
| Plotas | 20 m² | ||
| Naudotas | Įrengta 2011 m. | ||
Didžiųjų Mostaičių monumentalus kryžius ir tipinis atminimo ženklas Žemaičių apygardos Kardo rinktinės 2-ojo rajono partizanams atminti yra pietvakariniame Plungės rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, 4,4 km į pietvakarius nuo Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios, Didžiųjų Mostaičių kaimo Peklinės miške (Kulių seniūnija).
Atminimo vieta redaguoti
Atminimo vieta yra Peklinės miško kvartalinėje linijoje, tarp dujotiekio trasos ir miško kelio, 330 m į pietryčius nuo jo. Ją ženklina 6 m ilgio šiaurės vakarų–pietryčių kryptimi ir 4 m pločio aikštelė, iš pietvakarių puslankiu apjuosta stambiais akmenimis. Aikštelės šiaurės vakarų pusėje stovi tipinis atminimo ženklas, o 2 m į pietryčius nuo jo – medinis monumentalus kryžius. Už aikštelės miške įrengta poilsinė.
Paminklinės teritorijos plotas – 20 m².
Memorialinis kryžius redaguoti
Kryžius monumentalus, kryžmiškas, lotyniškas, medinis. Stiebas nežymiai platėja į apačią, suapvalintomis briaunomis. Jo viršutinėje dalyje iš priekio įmontuotas skersinis, kuris keturkampio skerspjūvio, nusklembtais kampais. Kryžiaus viršūnės ir pečių galai stačiai nukirsti. Priekyje prie kryžmos prikalta lieto metalo Nukryžiuotojo figūra. Ją iš viršaus puslankiu juosia skardos stogelis, kurio priekinė dalis karpyta trikampiu ornamentu ir užlenkta į viršų. Virš stogelio prikalta lieto metalo vėliavėlė su iškilių raidžių santrumpa: „INRI“.
Kryžius aukštis – 2 m, pečių plotis – 1,15 m.
Atminimo ženklas redaguoti
Atminimo ženklas tipinis, trikampės stačiasienės Laisvės kolonos su Jogailaičių dvigubo kryžiaus siluetu viršūnėje pavidalo, betoninis, įtvirtintas į apskritą postamentą ir įbetonuotas žemėje.
Priekinėje (šiaurės rytų) plokštumoje yra įgilintas tekstas: „PEKLINĖS MIŠKE / 1948 10 03 / ŽUVO / ŽEMAIČIŲ APYGARDOS / KARDO RINKTINĖS / PARTIZANAI / RAJONO VADAS / PETRAS MELEŠIUS / KĘSTUTIS / KARIBUTO KUOPOS / ŽVALGYBOS SKYRIAUS / VIRŠININKĖ / IR KUOPOS SEKRETORĖ / RŪTA LILIŠKYTĖ / AUŠRA / G. 1919 M.“, pietinėje plokštumoje: „DAUGVAIŠO KUOPOS / PARTIZANAI / KUOPOS VADAS / EDVARDAS PETRIKAS / KRIVAITIS / G. 1921 M. / PRANAS PETRIKAS / GIRDVAINIS / G. 1922 M. / JANINA JUZIKAITĖ / ŠVIESA / G. 1928 M. / KASTANTINAS ŠIMKUS / DAKTARAS / G. 1905 M. / VIRŠILAS JUPITERIS“, vakarinėje plokštumoje: „VYGIMANTO KUOPOS / PARTIZANAI / JULIJONA LUKAUSKIENĖ / G. 1898 M. / JUOZAPAS PAULAUSKIS / RAMBYNAS / G. 1903 M. / JUOZAPAS LUKAUSKIS / G. 1926 M.“ Užrašai paryškinti baltais emulsiniais dažais.
Paminklo aukštis – 1,70 m, sienelių plotis – 31,5–32,5 cm.
Istorija redaguoti
1948 m. spalio 3 d. MGB vidaus kariuomenės kareiviai, padedami agento, apsupo Plungės apskrities Kulių valsčiaus Didžiųjų Mostaičių kaimo Peklinės miške buvusią Žemaičių apygardos Kardo rinktinės 2-ojo rajono partizanų stovyklavietę. Per susišaudymą žuvo 10 kovotojų: rinktinės 2-ojo rajono ir Kaributo (Endriejavo) kuopos vadas.Edvardas Melešius–Kęstutis, Gediminas, Kaributo (Endriejavo) kuopos sekretorė ir žvalgybos skyriaus viršininkė Rūta Liliškytė–Aušra (g. 1919 m.), Daugvaišo (Kulių) kuopos vadas Edvardas Petrikas–Krivaitis (g. 1921 m.), Janina Juzikaitė–Šviesa (g. 1928 m.), Pranas Petrikas–Girdvainis (g. 1922 m.), Kastantinas Šimkus–Daktaras (g. 1905 m.) ir Viršilas–Jupiteris, Vygimanto (Gargždų) kuopos partizanai Juozapas Lukauskis–Rambynas (g. 1903 m.), Juozapas Lukauskis (g. 1926 m.), Julijona Viršilaitė-Lukauskienė (g. 1898 m.).[1]
Žuvusių partizanų kūnus vežimu į Gargždus nugabeno Viržintų gyventojas Povilas Gliožys. Stribai kūnus pametė prie MGB Gargždų valsčiaus poskyrio būstinės. Vieni liudytojai teigia, kad kūnai buvo užkasti lankoje prie Minijos, o kitų nuomone jie buvo sumesti į MGB būstinės kieme buvusį šulinį.[2]
Žuvusiųjų partizanų Lukauskių giminaitės Julijonos Lukauskaitės-Liutikienės (Gargždai), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo ir Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centro iniciatyva žuvimo vietoje 2011 m. liepos 16 d. pašventintas tipinis atminimo ženklas (autorius – dizaineris Romas Navickas) ir monumentalus kryžius.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas: Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. – Parengė E. Jankauskienė, R. Trimonienė, D. Žygelis. – Vilnius, 2010. – P. 189, eil. Nr. 48-22
Lietuvos gyventojų genocidas, 1948. – Vilnius, 2007. – T. 3 (A-M). – P. 571, 808 - ↑ Sabina Vinciūnienė. Peklinės miške pagerbti partizanai. – Tremtinys – 2011 m. liepos 29 d. – P. 1
- Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3. – B. 265. – L. 6-7. – B. 1120. – L. 483-485. – B. 1399. – L. 120v. – Ap. 58. – B. P-17783, l. 139-2.