Didždvaris
{{#if:
Didždvario parkas
Didždvaris
Didždvaris
55°56′13″š. pl. 23°18′54″r. ilg. / 55.937°š. pl. 23.315°r. ilg. / 55.937; 23.315 (Didždvaris)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Šiaulių miesto savivaldybės vėliava Šiaulių miesto savivaldybė
Vikiteka Didždvaris

Didždvaris (arba Didžiadvaris) – vienas iš Šiaulių miesto šiaurinės dalies rajonų. Ribojasi šiaurėje su Gubernija, rytuose ir pietuose su Senamiesčiu, vakaruose su Užkirkiu. Didždvaris garsus Zubovų rūmais, kuriuose įsikūręs ŠU Menų fakultetas.

Etimologija

redaguoti

XVIII a., kai sparčiai plėtėsi Zubovų rūmai, jų dvaras patapo gana didelis, todėl vietovė ir pavadinta Didždvariu.[1]

Istorija

redaguoti
 
1800 m. Šiaulių plane, kairėje dalyje pažymėti Didždvario pastatai

1736 m. Šiaulių ekonomijos dvaro rūmai Gubernijoje sudegė, 1738 m. ten pat buvo pradėta naujų mūrinių rūmų statyba, kuri, pritrūkus lėšų, kai dėl karaliaus karūnos kovojo Augustas III ir Stanislovas Leščinskis, nebuvo pabaigta.

1765 m. Šiaulių ekonomiją kartu su kitomis karališkomis ekonomijomis Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje pradėjo administruoti Antanas Tyzenhauzas. 1774 m. jis pradėjo visos ekonomijos valdymo ir ekonomikos reformas. A. Tyzenhauzas, siekdamas padidinti miesto prestižą, į Šiaulius iš Telšių atkėlė pavieto teismus. Į miestą buvo numatyta perkelti ir pagrindinę Šiaulių ekonomijos administracijos būstinę.

Kartu pradėtos ir Šiaulių bei Joniškio miestų rekonstrukcijos. 1781 m. Šiaulių centrinės dalies planą parengė architektas Džiuzepė Sakas (Sacco) (1735 m. Veronoje, Italija1798 m. Vilniuje), jau dirbęs A. Tyzenhauzo valdomoje Gardino seniūnijoje. Iki tol buvusį radialinį miesto planą, kai visi keliai vedė į centrinę miesto turgaus aikštę, jis pakeitė klasikiniu stačiakampiu, su tiesiomis gatvėmis.

Senoji trapecijos formos turgaus aikštė taip pat perplanuota į stačiakampę, 265 × 255 m aikštę. Buvo nugriauti visi aikštės vietoje stovėję mediniai namukai, panaikinta netgi visa Joniškio gatvė. Vietoje jų suplanuotos klasikiniam didmiesčiui tinkančios tiesios gatvės, kuriose liepta statyti ne žemesnius, kaip trijų aukštų mūrinius namus.

Aikštės šiauriniu pakraščiu nutiesta grįsta gatvė, kurios rytinėje dalyje šalia Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios pastatyti teismo rūmai (dabartinės Šiaulių miesto savivaldybės vietoje), kitame gale pastatyti puošnūs vartai su dviem šoninėmis arkomis pėstiesiems. Už įvažiavimo vartų buvo apskritas medžiais apsodintas ratas karietoms apvažiuoti. 1783 m. plane ši gatvė vadinama Skersine.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 104