Didšiliai
{{#if:280px
Didšiliai. Kaimo kapinės. 2009 m.
Didšiliai
Didšiliai
55°23′02″š. pl. 21°35′13″r. ilg. / 55.384°š. pl. 21.587°r. ilg. / 55.384; 21.587 (Didšiliai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybės vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Šilutės seniūnija
Gyventojų (2021) 17
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Didšiliaĩ
Kilmininkas: Didšilių̃
Naudininkas: Didšiliáms
Galininkas: Dìdšilius
Įnagininkas: Didšiliaĩs
Vietininkas: Didšiliuosè
Istoriniai pavadinimai vok. Didszeln

Didšiliai – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, Šilutės seniūnijos pakraštyje, 10 km į šiaurės rytus nuo Šilutės ir 3 km į pietus nuo Ramučių; pietiniu pakraščiu teka Jovaris (Šyšos deš. intakas); iš šiaurės ir rytų prieina Ramuvos, iš pietų – Šilmeižių, iš vakarų – Gnybalų miškai. Kaime yra Didšilių evangelikų liuteronų senosios kapinės (1997 m. įtrauktos į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą).

Nuo Didšilių per miškus į šiaurę yra Žagatų, Ramoniškių, į šiaurės rytus – Bartininkų, į rytus – Rimženčių (visi Gardamo seniūnijoje), į pietvakarius – Šilmeižių, į vakarus – Gnybalų (abu Šilutės seniūnijoje kaimai).

Istorija

redaguoti

Didšilių kaimo teritorijoje žmonės apsigyveno XIX a. pirmoje pusėj. Iš pradžių tai buvo medkirčių kolonija, įsikūrusi viduryje statyboms, medienos pramonei ir eksportui kertamo spygliuočių miškų masyvo, t. y., didelio šilo, kuris ir davė kaimui pavadinimą. Kolonija buvo suformuota 1823 m., o 1875 m. gyvenvietei suteiktas kaimo statusas. Miško kirtavietėms plečiantis, iškirstus plotus pradėta įdirbti, todėl medkirčius pakeitė žemdirbiai. Didšiliai XIX a. antroje pusėje buvo jau didelė gyvenvietė. Apie tai liudija 1876 m. įsteigta vienakomplektė vokiška mokykla, o nuo 1902 m. – antra klasė.

Didžioji dauguma kaimo naujakurių buvo lietuvninkai – lietuvių kilmės evangelikai liuteronai, atsikėlę daugiausia iš aplinkinių, vokiečių valdomų stambesnių gyvenviečių. Savo gyvenvietei jie suteikė lietuvišką Didšilių vardą, kuris vokiškai rašomas Didszeln (1907 m. oficialiai patvirtinta vardo rašymo forma), vėliau – Didßillen, Didszillen[2], o nuo 1939 m. – Didßeln[3].

XX a. pirmoje pusėje vokiečių vykdomos germanizacijos įtakoje dauguma lietuvninkų namuose, šeimoje ir su kaimynais bendravo vokiškai.

Pasakojama, kad Antrojo pasaulinio karo pradžioje mobilizuotas Rupkalvis atsisakė šaudyti belaisvius ir už tai buvo nušautas egzekucijai vadovavusio vokiečio karininko.

Po II-jo pasaulinio karo Didšilių kaime iš esmės pasikeitė gyventojai: didelė jų dalis1944 m. pabaigoje pasitraukė su Vokietijos kariuomene, o likę XX a. 7-8 dešimtmečiais repatrijavo į Vakarų Vokietiją. Jų sodybose kūrėsi gyventojai, atsikėlę iš Gardamo, Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio ir kitų apylinkių. Kaime iki 1973 m. veikė lietuviška pradinė mokykla. Melioracijos ir vienkieminių sodybų griovimo vajaus metu dauguma kaimo sodybų XX a. 8-9 dešimtmečiais buvo nugriauta.

1997 m. Didšilių kaime buvo 12 ūkių, 2003 m. galvijus laikė 6 ūkiai (33 vienetus).

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m.[4] 1885 m.[5] 1905 m.[6] 1910 m.[7] 1925 m. 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[8]
346 366 407 377 355 115 124
1979 m.sur.[9] 1989 m.sur.[10] 1997 m. 2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12] 2021 m.sur.[13] -
53 38 32 26 8 17 -

Žymūs žmonės

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. http://wiki-de.genealogy.net Didszillen.
  3. http://gov.genealogy.net Das Genealogische Orts-Verzeichnis.
  4. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
  5. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
  6. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
  7. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
  8. 8,0 8,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.