Dholavira

Dholavira ધોળાવીરા
Dholaviros vandens saugykla
Dholavira
Koordinatės	23°53′10″ š. pl. 70°13′0″ r. ilg.
Vieta	Gudžaratas, Indija
Istorija
Statytojas	Harapos civilizacija
Medžiaga	akmuo
Pastatytas	~2650 m. pr. m. e.
Sugriautas	~1450 m. pr. m. e.
Laikotarpis	brandžioji Harapa, vėlyvoji Harapa
Tauta	?
Informacija
Kasinėjimų datos	nuo 1990 m.
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1645

Dholavira (gudž. ધોળાવીરા = Dholāvīrā) – archeologinė vietovė vakarų Indijoje, Gudžarate, Didžiojo Kačo Rano druskynės saloje. Tai buvęs Harapos civilizacijos miestas, klestėjęs 3 tūkstantmetyje pr. m. e.

Dholavira buvo itin didelis miestas, kurio kompleksas užėmė ~100 ha teritoriją. Miestas buvo stačiakampio plano, tvarkingai suprojektuotas, su aukštutine tvirtove ir žemutiniu miestu. Citadelė su aukštomis gynybinėmis sienomis, šuliniais, planingomis gatvėmis ir plačiomis aikštėmis. Įtvirtinta miesto dalis užėmė 48 ha plotą. Už jos driekėsi gyvenamųjų namų rajonai, prekybiniai statiniai. Dholaviroje buvo įrengta sudėtinga irigacinė sistema, kurią sudarė kanalai ir dideli akmeniniai vandens rezervuarai. Juose buvo saugojamas vanduo, kadangi šioje sausringoje vietovėje lietūs yra reti. Taip pat buvo įrengti akmeniniai šuliniai, maudymosi baseinai. Mieste rastas didelis apskritas statinys, kuris kaip manoma, buvo paminklas ar kapavietė, tačiau žmonių palaikų ten nerasta. Be to, rasti dar du kupoliški statiniai, primenantys stūpas. Jose palaikų taip pat nerasta, bet gausu kitų archeologinių radinių.

Dholaviroje rasta daug įvairių archeloginių radinių: juodai išmargintos raudonosios keramikos, antspaudų su piešiniais, 3 m ilgio artefaktas su 10-ies Harapos ženklų įrašu, sėdinčio žmogaus figūrėlė, didelis bronzinis plaktukas, bronzinis rankinis veidrodis, skaptukas, auksiniai papuošalai, įvairūs variniai ir akmeniniai įrankiai, terakotos, akmeninės skulptūrėlės, kriauklių vėriniai ir kt.

Manoma, kad Dholavira sausumos prekybiniais keliais buvo sujungta su Lothaliu ir Sutkagen Doru. Miestas klestėjo maždaug iki XXII a. pr. m. e., vėliau žlugo (greičiausiai dėl sausrų). Vėliau vėl buvo apgyvendintas, bet XV a. pr. m. e. apleistas galutinai.

Dholavirą 1967 m. atrado J. P. Joshi. Vietovę nuo 1990 m. tyrinėja Indijos archeologijos valdyba.

• 
  Citadelės kalva
• 
  Mieste rastas įrašas Harapos raštu
• 
  Vyriška figūra iš Dholaviros

Literatūra

• McIntosh, Jane (2008). The Ancient Indus Valley: New Perspectives. ABC-CLIO
• „Excavations-Dholavira“. Archeological Survey of India
• Kenoyer, Jonathan Mark. Indus Cities, Towns and Villages. American Institute of Pakistan Studies, Islamabad. 1998