Vikipedija

Devonas (grafystė)

Šis straipsnis apie grafystę pietvakarių Anglijoje. Apie geologinį Žemės vystymosi periodą skaitykite straipsnyje Devonas.

Devonas (angl. Devon) – didelė grafystė Pietvakarių Anglijoje, kartais vadinama Devonšyru. Grafystė ribojasi su Kornvaliu vakaruose ir Dorsetu bei Somersetu rytuose. Pietinę pakrantę skalauja Lamanšo sąsiauris, o šiaurinę Bristolio įlanka.

Devonas
Devon
Valstybė Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Šalis Anglija Anglija
Regionas Pietvakarių Anglija
Administracinis centras Ekseteris
Rajonų skaičius 10
Gyventojų (2022 m.) 1 232 660
Plotas 6 707 km²
Tankumas (2022 m.) 184 žm./km²
Vikiteka DevonasVikiteka

Devono vardas kilo iš Dumnonijos valstybės, kurią kadaise apgyvendino keltai.

Devonas ketvirta pagal užimamą plotą grafystė Anglijoje. Jos plotas yra 6 707 km².[1] 2022 m. duomenimis, grafystėje gyvena 1 232 660 gyventojų, o tai yra vienuolikta pagal dydį grafystė.[2] Administracinis grafystės centras yra Ekseteris, o Plimutas yra didžiausias miestas Devone. Devonas vienintelė Anglijos grafystė, turinti dvi pakrantes – šiaurės ir pietų.

Dorseto ir Rytų Devono krantas, dar vadinamas Juros periodo krantu, bei Vakarų Devono kasybos kraštovaizdis įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą, Ekseteris paskelbtas UNESCO literatūros miestu.[3] Devone yra Dartmūro aukštuma, užimanti 954 km² plotą,[4] ir dalis Eksmuro aukštumos.

Istorija

redaguoti

Toponimija

redaguoti

Devono pavadinimas kilęs iš senovės britų genties dumnonijų (lot. Dumnonii), gyvenusių pietvakarinėje Didžiosios Britanijos dalyje Romos laikais. Manoma, kad šis pavadinimas susijęs su keltų žodžiu dubnos („gilus“) ir galėtų reikšti „gyvenantys giliuose slėniuose“.[5]

Britų kalbose Devonas vadinamas skirtingai: valų – Dyfnaint, kornų – Dewnens, bretonų – Devnent. Visi šie variantai susiję su „slėnio“ sąvoka. Devono vietovardžiuose dažnai pasitaiko elementas -combe, kilęs iš britų žodžio cwm („slėnis“).

1607 m. leidinyje „Britannia“ anglų antikvaras ir geografas Viljamas Kemdenas aprašė Devoną kaip dalį senovinės teritorijos, kuri anksčiau apėmė ir Kornvalį. Pasak jo, šią vietovę buvo apgyvendinę britai, vadinami dumonijais arba damnonijais, kurie gyveno slėniuose ir žemumose.[6]

Dažniausiai vartojamas pavadinimas – Devon, tačiau forma Devonshire vis dar pasitaiko kai kurių organizacijų pavadinimuose, pavyzdžiui, buvusiame „Devonshire and Dorset Regiment“ – britų armijos pėstininkų pulke, veikusiame iki 2007 m. Nors kartais manoma, kad galūnė –shire atsirado per klaidą, šaltiniai rodo, kad terminas Defenasċīre („devoniečių grafystė“)[7] vartotas jau VIII a., kai senoji lotyniška forma Dumnonia buvo palaipsniui pakeista anglosaksišku pavadinimu.[8]

Gyvenvietės

redaguoti
 
Drizelkomo menhyras

Torki esanti Kento ola rodo, kad žmonės Devone gyveno jau prieš 30–40 tūkstančių metų. Dartmūro apylinkės buvo apgyvendintos mezolito laikotarpiu, apie 6000 m. pr. m. e. Vėliau teritoriją užėmė romėnai, valdę ją apie 350 metų. Apie 600 m. prasidėjo saksų įsiveržimai iš rytų, iš pradžių pakrantėse, vėliau – giliau į žemyną. Devonas tapo riba tarp britų ir anglosaksų Vesekso karalystės, o IX a. viduryje jau priklausė pastarajai.

936 m. karalius Atelstanas paskelbė Teimaro upę oficialia siena su Kornvaliu. Viduramžiais Devone įvyko pavieniai danų antpuoliai, tarp jų – Lidfordo puolimas 997 m. ir Taintono padegimas 1001 m.[9]

Vėliau regione veikė antiklerikaliniai judėjimai, o 1348 m. Ekseteryje pirmą kartą paminėta vienuolius pašiepianti grupuotė – Brotelingamo ordinas.[10]

Devonas dalyvavo įvairiuose vidaus konfliktuose: Rožių karuose, 1497 m. Perkino Vorbeko sukilime, 1549 m. Maldaknygės sukilime bei Anglijos pilietiniame kare. 1688 m. Briksame išsilaipino Vilhelmas III Oranietis, pradėdamas Šlovingąją revoliuciją.[11]

Nuo seno Devonas garsėjo alavo ir kitų metalų gavyba. Nuo XII a. čia veikė Devono stanerių konvokacija – alavo kasėjų savivaldos institucija, kurios paskutinis posėdis vyko 1748 m.[12]

Genetiniai tyrimai parodė aiškų skirtumą tarp Devono ir Kornvalio gyventojų, atitinkantį dabartinę grafysčių ribą,[13] o devoniečių genetinis ryšys su Bretane rodo, kad anglosaksų migracija į Devoną buvo ribota.[14][15]

Geografija ir geologija

redaguoti
 
Vudberio Komeno viržynas pietryčių Devone
 
Skardžiai Devone
 
Ilfrakumas – pajūrio miestelis Šiaurės Devone

Devonas yra pietvakarių Anglijos grafystė, turinti dvi pakrantes: šiaurinę – prie Bristolio įlankos ir Keltų jūros, ir pietinę – prie Lamanšo.[16] Palei jas driekiasi Pietvakarių pakrantės takas, kurio didelė dalis priskiriama saugomoms teritorijoms.

Grafystės vidinėje dalyje yra du nacionaliniai parkai: Dartmūro nacionalinis parkas ir dalis Eksmūro, besitęsiančio ir į kaimyninį Somersetą. Abu parkai pasižymi aukštumomis, durpynais ir laukine gamta. Kalvotas kraštovaizdis, tradiciniai moliniai namai su šiaudiniais stogais ir jaukūs kaimai Devoną paverčia vienu populiariausių poilsio regionų Jungtinėje Karalystėje.

Pietų Devone yra keli istoriniai miesteliai – Dartmutas, Kingsbridžas ir Totnesas. Pakrantėje išsidėstę Torki ir Peintonas garsėja kaip populiarūs kurortai. Rytų Devone išsiskiria Eksmutas – vienas seniausių kurortinių miestų regione, žymintis geologinio Juros periodo kranto pradžią, ir Sidmutas, kuriame vyrauja XVIII–XIX a. britų architektūra, dažnai vadinama Jurgių stiliumi.

Tarp Niuton Aboto ir Ekso upės žiočių driekiasi pakrantės geležinkelio linija, laikoma viena vaizdingiausių visoje Jungtinėje Karalystėje. Ji eina pro raudonojo smiltainio skardžius, nuo jos atsiveria platūs jūros vaizdai, dėl kurių šis maršrutas dažnai vadinamas įspūdingiausiu šalyje.

Šiaurės Devonas – kaimiškas ir rečiau apgyvendintas regionas. Čia yra Didysis Hengmenas – aukščiausias pakrantės skardis Pietų Britanijoje (318 m).[17] Regionas taip pat žinomas dėl Bidefordo įlankos ir Hartlando kyšulio, esančių Atlanto vandenyno pakrantėje. Stiprios bangos ir palankios oro sąlygos šią pakrantę pavertė viena svarbiausių banglenčių sporto vietovių Britanijoje – ypač Vulakomo, Vestvard Ho! ir Kroido paplūdimiuose.

Geologija

redaguoti
 
Velso ir Pietvakarių Anglijos geologinis žemėlapis

Devono teritoriją skiria geologinė riba, apytikriai einanti per Ekseterio apylinkes. Ji yra dalis Tiso–Ekso linijos, kuri plačiąja prasme skiria Didžiąją Britaniją į žemumų zoną pietryčiuose ir aukštumų zoną šiaurės vakaruose. Pastarajai, kuriai priklauso ir didelė Devono dalis, būdingos raukšlėtos nuosėdinės, magminės ir metamorfinės uolienos.

Devonas davė vardą Devono periodui, kurio uolienos, susidariusios maždaug prieš 395–359 mln. metų, vyrauja šiaurinėje ir pietvakarinėje grafystės dalyse. Tuo laikotarpiu ši teritorija buvo padengta tropinėmis jūromis, kuriose nusėdo smiltainiai, skalūnai ir klintys.[18] Devono pavadinimas XIX a. tapo tarptautiniu geologiniu terminu geologų Roderiko Merčisono ir Adamo Sedžviko iniciatyva.[19]

Pietų Devone ir Dartmūro apylinkėse dominuoja granitiniai kalnagūbriai, susiformavę iš Dartmūro masyvo – vieno didžiausių pietvakarių Anglijos uolienų darinių. Greta esančiame regione aptinkamos ir minkštesnės, tamsios karbono periodo uolienos, kurios nulėmė švelnesnį, kalvotą kraštovaizdį.

Rytų Devonui būdingi raudonieji smiltainiai, susiformavę permo ir triaso periodais, dėl kurių čia vyrauja derlingi dirvožemiai. Vietomis pasitaiko juros, kreidos ir dar vėlesnių periodų geologinių darinių, ypač pakrantėse bei aplink Ekseterį ir Sidmutą. Kai kurios šių uolienų susiformavo prieš 50 mln. metų tropinio klimato sąlygomis.

Klimatas

redaguoti

Devone vyrauja vėsus jūrinis klimatas, kurį lemia Atlanto vandenynas ir Šiaurės Atlanto srovė. Dėl šio švelnaus poveikio žiemos čia dažniausiai nebūna šaltos – tai viena švelniausių vietovių pasaulyje, esanti tokioje platumoje. Sniegas žemumose iškrenta retai, dažniau pasitaiko tik aukštumose, ypač Dartmūre.

Vasaros švelnios, nors kartais pasitaiko karščio bangų ir lietingų periodų. Kritulių kiekis labai nevienodas – nuo daugiau nei 2000 mm Dartmūre iki apie 750 mm pietrytinėje pakrantėje, kur vyrauja sausesni orai.[20] Ta pati pakrantė laikoma ir viena saulėčiausių vietų Jungtinėje Karalystėje.[21]

Orams įtakos turi kalvotas reljefas – pietuose jis gali sudaryti palankesnes sąlygas šiltesniems, sausesniems vėjams ir daugiau saulėtų dienų.

  Ekseterio klimatas  
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vid. aukščiausia °C 9,08 9,35 11,31 13,77 17,11 19,96 21,82 21,55 19,34 15,49 11,96 9,39 15,04
Vid. žemiausia °C 2,62 2,44 3,54 4,84 7,28 10,35 12,09 12,13 9,92 7,80 4,39 2,68 6,70
Krituliai mm 85,55 65,13 62,26 61,36 51,00 53,47 48,20 64,06 60,31 92,46 95,26 90,10 829,16
Duomenys: Jungtinės Karalystės Meteorologijos tarnyba[22] 2025 05 13
 
Laukai Pietų Devone po snygio

Ekologija

redaguoti
 
Eksmūro apylinkėse, Šiaurės Devone, besiganantys poniai

Devonas pasižymi dideliu gamtiniu įvairumu – nuo pelkių ir viržynų iki pakrančių uolų, todėl čia aptinkama daug retų augalų ir gyvūnų rūšių. Aplinkos apsauga rūpinasi Devono laukinės gamtos fondas,[23] Karališkoji paukščių apsaugos draugija ir agentūra „Natural England“, prižiūrinti valstybinius rezervatus.[24]

Regionas yra svarbi buveinė kai kurioms Didžiojoje Britanijoje retoms rūšims, pavyzdžiui, vakarinei startai, didžiajam pasagnosiui ir baltajuostei meškutei. Devone gyvena visos šešios vietinės roplių rūšys, o pastaraisiais metais čia sėkmingai reintrodukuoti upiniai bebrai. Prie Doliš Voreno natūraliai auga ir reta augalų rūšis – smiltyninis krokas.

Devono flora taip pat išsiskiria – kai kurios rūšys aptinkamos tik šiame regione ir Kornvalyje. 2016 m. paskelbtas naujas regiono floros atlasas, pagrįstas naujausiais tyrimais.[25] Dėl švelnaus klimato Devonas tapo pirmąja vieta šalyje, kur pradėtos komerciškai auginti alyvuogės.[26]

2024 m. pradėtas projektas šiaurės Devone, kuriuo siekiama atkurti nykstančias Keltų drėgnuosius miškus. Planuojama pasodinti per 100 tūkst. medžių trijose vietovėse, tarp jų ir retą Devono šermukšnį. Projektą įgyvendina „National Trust“ drauge su savanoriais ir vietos bendruomenėmis.[27]

Politika ir administravimas

redaguoti
 
Ekseterio apskrities rūmai – Devono tarybos administracinė būstinė

Devono administracinis centras – Ekseteris. Didžiausias miestas – Plimutas, o Torbėjaus aglomeracija (Torki, Peintonas ir Briksamas) nuo 1998 m. sudaro atskirą unitarinę savivaldybę. Likusiai grafystės teritorijai vadovauja Devono grafystės taryba.

Grafystės taryboje daugumą turi Liberalų demokratų partija. Iš viso ją sudaro 60 narių: 27 liberalai demokratai, 18 „Reform UK“, 7 konservatoriai, 6 žalieji ir 2 nepriklausomi.[28][29]

2024 m. rinkimuose į Jungtinės Karalystės parlamentą Devonas delegavo šešis liberalų demokratų, keturis konservatorių ir tris leiboristų atstovus.[30]

Istorinis suskirstymas

redaguoti

Istoriškai Devonas buvo padalytas į 32 administracinius vienetus – handredus.[31] Šis suskirstymas šiais laikais neturi administracinės reikšmės.

Jungtinė valdžios institucija

redaguoti

Devono grafystės ir Torbėjaus tarybos sudaro bendrą instituciją, atsakingą už decentralizuotas funkcijas – transportą, būstą, profesinį mokymą ir verslo rėmimą.[32]

Jungtinę valdžią sudaro 12 narių: šeši konstituciniai, turintys balsavimo teisę (po 3 iš kiekvienos tarybos), keturi nevisateisiai (iš rajonų savivaldybių ir policijos komisaro) ir du asocijuoti nariai. Pastarieji teisės balsuoti neturi.[33][34]

Miestai, miesteliai ir kaimai

redaguoti

Svarbiausi Devono miestai – Plimutas, istoriškai svarbus uostamiestis; Ekseteris, grafystės centras; ir Torbėjus, svarbus turizmo centras. XIX a., nutiesus geležinkelius, Devono pakrantėje išaugo daugybė kurortinių miestelių. Pietuose išsiskiria Dolišas, Eksmutas ir Sidmutas, šiaurėje – Ilfrakumas ir Linmutas. Torbėjaus aglomeracija (Torki, Peintonas, Briksamas) šiuo metu sudaro atskirą administracinį vienetą.

Tarp svarbesnių mažesnių miestų ir miestelių minėtini Barnstaplis, Bidefordas, Hanitonas, Niuton Abotas, Okhamptonas, Tavistokas, Totnesas ir Tivertonas.

Devono ir Kornvalio riba ne visada ėjo dabartine Teimaro upe. Iki XIX a. pabaigos kai kurios parapijos priklausė kitai grafystei nei dabar, tačiau bažnytiniu požiūriu jos visada buvo priskirtos Kornvalio arkidiakonatui, o nuo 1876 m. – Trūro vyskupijai.

Religija

redaguoti

Senovė ir viduramžiai

redaguoti

Iki romėnų įsiveržimo Devoną valdė keltų gentis – dumnonijai. Po Romos imperijos žlugimo čia trumpai gyvavo dumnonijų karalystė.[35] Nors romėnų įtaka regione buvo ribota, krikščionybė Devone pasklido jau IV amžiuje.[36] Plėtojosi vadinamoji keltų krikščionybė – savita, bet išlaikiusi ryšį su Romos Katalikų Bažnyčia.[37][38][39]

Devone ypač gerbiamas keltų šventasis Petrokas, kurio vardu pavadintos kelios bažnyčios ir gyvenvietės. Krikščionybės įtaka regione sustiprėjo, kai Devonas buvo prijungtas prie Vesekso karalystės ir įtrauktas į jos bažnytinę struktūrą.

Viduramžiais Devono bažnytinė struktūra keitėsi: regionas priklausė įvairioms vyskupijoms, kol 1050 m. Ekseteris tapo pagrindiniu bažnytiniu centru. Tais metais čia buvo įsteigta vyskupija, perkelta iš Kreditono – miesto, laikomo šv. Bonifacijaus gimtine.

Politinę įtaką Devono religiniam gyvenimui darė vietos diduomenė, ypač Kurtenių šeima. Rožių karų ir ankstyvųjų Tiudorų laikotarpiu grafystėje reikšmingą politinę įtaką turėjo keli įtakingi aristokratai.[40]

Vėlesnė raida

redaguoti

1549 m. Devonas tapo Maldaknygės sukilimo epicentru – jo metu žuvo tūkstančiai gyventojų. Reformacijos laikotarpiu vietos parapijos buvo prijungtos prie Anglijos Bažnyčios. Vėliau kai kur įsigalėjo puritonizmas, o grafystėje ėmė ryškėti religiniai skirtumai, ypač per pilietinį karą XVII a.[41]

XIX a. Devone itin išpopuliarėjo metodizmas, ypač tarp darbininkų. Metodistų koplyčios atliko svarbų bendruomeninį vaidmenį – jose veikė chorai, savišvietos grupės, vyko susibūrimai. Nors po Antrojo pasaulinio karo religingumas sumažėjo, metodistų bendruomenės Devone tebėra svarbios.

Devonas priklauso Anglikonų Ekseterio vyskupijai. Romos katalikų Plimuto vyskupija, apimanti ir šį regioną, įsteigta XIX a. viduryje.[42]

Simboliai

redaguoti

Herbas

redaguoti
 
Devono grafystės tarybos herbas

Iki 1926 m. Devono grafystė neturėjo oficialaus herbo, o dažnai vietoje jo būdavo naudojamas Ekseterio miesto herbas, pavyzdžiui, Devono pulko emblemoje. Po Vietos savivaldos įstatymo priėmimo 1888 m., grafystės taryba privalėjo turėti oficialų antspaudą, kuriame buvo vaizduojami trys herbai, atstovaujantys svarbiausiems to meto tarybos nariams.[43]

1926 m. Devonui suteiktas oficialus herbas: sidabriniame fone pavaizduotas raudonas karūnuotas liūtas, primenantis istorinį ryšį su Kornvalio grafu Ričardu Plantagenetu. Viršutinėje dalyje vaizduojamas burlaivis, simbolizuojantis Devono ryšį su jūra ir jūreivyste. Herbo šūkis lotynų kalba – Auxilio Divino („Dieviška pagalba“) – perimtas iš garsiojo jūrininko Frensio Dreiko asmeninio devizo.

Vėliau herbas papildytas simboliniais elementais: Dartmūro ponio galva, Devono buliumi ir jūrų liūtu – šie akcentai pabrėžia vietos gamtą, žemdirbystę ir jūrinius ryšius.[44][45]

Po 1974 m. reformų Devono taryba sukūrė naują logotipą, tačiau herbas tebenaudojamas oficialioms ir iškilmėms skirtoms progoms.[46][47]

Vėliava

redaguoti
 
Istorinės Devono grafystės vėliava

Devonas turi savo vėliavą, skirtą šventajam Petrokui – vienam svarbiausių regiono šventųjų, kurio kultas paplitęs Devone ir aplinkinėse grafystėse. Dizainas buvo pasirinktas 2003 m. per „BBC Radio Devon“ surengtą visuomeninį konkursą,[48] kuriame nugalėjo interneto bendruomenės nario Rajano Silio sukurta versija.

Vėliavos spalvos atspindi Devono tapatybę – jos siejamos su Ekseterio universitetu, vietinėmis sporto komandomis ir istoriniais simboliais. 2006 m. Devono vėliava pirmą kartą oficialiai iškelta prie Grafystės rūmų Ekseteryje, tuo simboliškai pripažįstant ją regiono simboliu.[49]

Vietovardžiai ir papročiai

redaguoti

Devono vietovardžiams būdingos keltų kilmės galūnės –combe („slėnis“) ir –tor („uolėtas kalnas“), liudijančios istorinę sąsają su keltų kultūra ir kaimyniniu Kornvaliu. Taip pat dažni vietovardžiai su senosios anglų kalbos kilmės galūnėmis –ton („kaimas“), –cott („sodyba“), –worthy (dideles gyvenvietes žymintis terminas), –leigh („laukas“), Bere („miškinga vieta“).[50]

Devonas garsėja tradicinėmis šventėmis. Viena žymiausių – Wassail, vykstanti sausio 17 d. Vimple, kai sodo medžiams linkima gausaus obuolių derliaus. Oteri Sent Meri miestelyje per Laužų naktį vietiniai neša degančius dervos statinius – tai garbinga, tik seniems gyventojams skirta pareiga.[51] Kai kur, pavyzdžiui, Beri Pomerojuje, vis dar minima Karalienės diena, skirta Elžbietai I.

Ekonomika ir pramonė

redaguoti
 
Torki pietų Devone, krantinė potvynio metu

2019 m. Devono bendrasis vidaus produktas viršijo 26 mlrd. svarų sterlingų – daugiau nei Mančesterio ar Edinburgo.[52] Didžiausią užimtumo dalį sudarė sveikatos priežiūra, mažmeninė prekyba ir turizmas. Devonas taip pat išsiskiria išvystytais žemės ūkio, gamybos ir statybų sektoriais.[53]

Istoriškai regionas buvo mažiau ekonomiškai išsivystęs, ypač dėl žemės ūkio, žvejybos ir kasybos nuosmukio. Vis dėlto žemės ūkis ir toliau išliko svarbi ūkio šaka, o pastaraisiais dešimtmečiais pradėjo augti vietinės maisto gamybos ir smulkiųjų ūkių sektorius. Pieno pramonė vis dar susiduria su iššūkiais dėl žemų supirkimo kainų.

COVID–19 pandemija stipriai paveikė regiono ekonomiką.[54] Vis dėlto Devonas išlieka patrauklus sektoriams, kuriems nereikalinga konkreti geografinė padėtis[55][56] – augo skaitmeninių ir finansinių paslaugų sektoriai. Ekseteryje veikia nacionalinė meteorologijos tarnyba „Met Office“, o Plimute įsikūrusi nacionalinės prekybos tinklo „The Range“ būstinė.

Turizmas tebėra svarbi ekonomikos dalis – nuo XIX a. geležinkeliai paskatino kurortų plėtrą. Nors XX a. viduryje turizmo mastai sumažėjo, pastaraisiais metais stebimas atsigavimas. Regionas garsėja gamta, nacionaliniais parkais (Dartmūru, Eksmūru), pasaulio paveldo objektais (Juros periodo krantu, kasybos kraštovaizdžiu). 2019 m. turistų išlaidos viršijo 2,5 mlrd. svarų.[57] Tarp lankytojų populiarūs žygiai, dviračių maršrutai, vandens sportas, liaudies muzikos festivaliai ir vietinė gastronomija.

Devone ryškūs pajamų skirtumai. Daugelyje vietovių šalia Ekseterio ir Plimuto bei Pietų Hamso apygardoje pajamos viršija šalies vidurkį, tačiau kai kuriose vietose vis dar fiksuojami vieni mažiausių atlyginimų šalyje.

Transportas

redaguoti

Autobusai

redaguoti

Devone veikia platus autobusų maršrutų tinklas. Pagrindiniai vežėjai – „Stagecoach“ ir „Plymouth Citybus“, o mažesni regioniniai operatoriai aptarnauja rytinę ir pietinę grafystės dalis.

Geležinkeliai

redaguoti

Devoną su Londono Padingtono stotimi ir kitais šalies miestais jungia „Great Western Railway“ ir „CrossCountry“ traukiniai. Maršrutas tarp Londono Vaterlo ir Ekseterio aptarnaujamas „South Western Railway“. Devono geležinkeliuose naudojami tik dyzeliniai traukiniai – linijos nėra elektrifikuotos.

Nuo 2021 m. atnaujintas keleivinis susisiekimas tarp Okhamptono ir Ekseterio. Taip pat svarstoma atkurti linijas, kurios pagerintų susisiekimą su Plimutu,[58] ypač po 2014 m. audros pažeidimų Dolišo pakrantėje. Vis dėlto nuspręsta investuoti į esamos infrastruktūros stiprinimą.[59]

Devono metro

redaguoti

Devono taryba plėtoja „Devon Metro“ projektą, siekdama gerinti vietinius geležinkelių maršrutus. Atidarytos naujos stotys – Kranbruko (2015 m.)[60] ir Marš Bartono (2023 m.),[61] bei pagerintas susisiekimas Ekseteryje ir tarp pakrantės gyvenviečių.[62]

Oro uostas

redaguoti

Ekseterio oro uostas – vienintelis keleivinis oro uostas grafystėje. Iki 2020 m. čia veikė buvusios oro linijų bendrovės „Flybe“ būstinė. Iš jo siūlomi skrydžiai tiek Jungtinės Karalystės viduje, tiek į kai kurias Europos šalis.[63]

Švietimas

redaguoti

Devone veikia visiems prieinama bendrojo lavinimo švietimo sistema. Grafystėje yra kelios dešimtys valstybinių ir privačių vidurinių mokyklų, taip pat keli tolimesnio išsilavinimo (FE) koledžai ir žemės ūkio koledžas netoli Badli Soltertono.

Kai kuriose savivaldybėse veikia gimnazijos, pavyzdžiui, Plimute ir Torbėjuje. Daugiausia mokinių mokosi Rytų Devone ir Tinbridže, o mažiausiai – Vakarų Devone, kur yra tik dvi vidurinės mokyklos. Kai kurios mokyklos turi šeštąją klasę, atitinkančią paskutines vidurinio ugdymo pakopas, tačiau tai priklauso nuo konkretaus rajono.

Grafystėje veikia trys universitetai: Ekseterio universitetas su padaliniais Ekseteryje ir Kornvalyje, Plimuto universitetas bei Plimute įsikūręs Šv. Morkaus ir Šv. Jono universitetas. Ekseterio ir Plimuto universitetai taip pat yra įkūrę bendrą medicinos ir odontologijos koledžą. Be to, Devone veikia tvarumo studijomis garsėjantis „Schumacher College“.

Virtuvė

redaguoti

Devonas žinomas dėl tradicinės Devonšyro grietinėlės arbatos – deserto, sudaryto iš skonų, uogienės ir sutirštintos grietinėlės (angl. clotted cream). Nors šio patiekalo kilmė siejama su Devonu, dėl jos ginčijasi ir kiti regionai. Užsienyje patiekalas kartais vadinamas „Devonshire tea“.[64][65][66]

Taip pat teigiama, kad Kornvalio pyragėlis (angl. Cornish pasty) pirmą kartą paminėtas būtent Devone – 1509 m. Plimute, nors šis patiekalas dažniausiai siejamas su Kornvaliu.[67]

2008 m. Devonui suteiktas Sąžiningos prekybos regiono statusas.[68][69]

Sportas

redaguoti

Devone susiformavo savitos sporto tradicijos. Viena jų – vietinė imtynių rūšis, savo technika panaši į Kornvalio imtynes. XIX a. šios varžybos pritraukdavo tūkstantines žiūrovų minias.[70] Kai kuriose vietovėse iki XX a. dar buvo žaidžiamas vietinis žaidimas „outhurling“.[71] Iš senųjų papročių išliko Dartmūro šokiai ant laiptų ir žemdirbių ritualas „Verkimas dėl varpos“ (angl. Crying the Neck).

Futbolas Devone turi gilias šaknis – čia veikia trys profesionalūs klubai: Plimuto „Argyle“, Ekseterio „City“ ir Torki „United“.[72] Plimuto komanda yra pasiekusi aukščiausią lygos rezultatą – ketvirtą vietą Antrojoje divizijoje. Ekseterio ir Torki klubai aukščiau nei trečiasis divizionas niekada nepakilo. Be jų, žaidžia ir keli stiprūs pusiau profesionalūs klubai, pavyzdžiui, Plimuto „Parkway“ ar Tivertono „Town“.[73]

Regbis Devone taip pat labai populiarus. Grafystėje veikia daugiau nei 40 klubų. Ekseterio „Chiefs“ rungtyniauja aukščiausioje Anglijos lygoje ir 2017 m. tapo čempionais.[74] Plimuto „Albion“ žaidžia trečiajame divizione. Veikia ir keli regbio lygos klubai.[75]

Plimuto „Patriots“ atstovauja grafystę nacionaliniame krepšinio čempionate. Komanda įkurta 2021 m., po to, kai iš varžybų pasitraukė kitas grafystės klubas „Raiders“.[76]

Tarp kitų populiarių sporto šakų – motociklų lenktynės, kuriose sėkmingai pasirodė Ekseterio „Falcons“ ir Plimuto „Gladiators“, taip pat žirgų lenktynės – Devone veikia du hipodromai: Ekseterio ir Niuton Aboto.

Ekseterio universitetas dalyvauja nacionalinėse vyrų ir moterų ledo ritulio pirmenybėse. Devono kriketo rinktinė varžosi Mažųjų grafysčių čempionate – antrojoje Anglijos kriketo lygoje.

Žymūs gyventojai

redaguoti

Devonas garsėjo žymiais jūrininkais – Frensiu Dreiku, Volteriu Reliu ir Frensiu Čičesteriu. Iš šio krašto kilęs ir žymus poliarinių ekspedicijų vadovas Robertas Skotas.[77] Su Devonu taip pat siejami piratas Henris Everis ir F. Dreiko leitenantas Džonas Oksenamas.[78]

Grafystėje gimė arba gyveno poetai Semiuelis Teiloras Kolridžas ir Tedas Hjuė, detektyvų autorė Agata Kristi, airių rašytojas Viljamas Trevoras ir dailininkas Džošua Reinoldsas. Tarp šiuolaikinių menininkų – operatorius Rodžeris Dikinsas,[79] modelis ir aktorė Rouzi Hantington–Vaitli, dainininkė Džos Stoun ir grupės „Coldplay“ lyderis Krisas Martinas. Visi grupės „Muse“ nariai taip pat kilę iš Devono.

Tarp žymių sportininkų – futbolininkai Olis Votkinsas[80] ir Trevoras Frensis,[81] plaukikė Šeron Devis,[82] šuolininkas į vandenį Tomas Deilis, olimpinė bėgikė Džo Peivi ir regbio žaidėjas Džulianas Vaitas.

Devone gimė komikas Piteris Kukas ir šunų veisėjas Džekas Raselas, kurio vardu pavadinta žinoma šunų veislė.

Iš Devono kilę ar su juo susiję keli žymūs politikai – buvę ministrai pirmininkai lordas Džonas Raselas ir lordas Palmerstonas, taip pat parlamento nariai Nensi Astor, Maiklas Futas ir Deividas Ovenas.

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ „Devon County Council Geographic areas“. Devon County Council. Suarchyvuotas originalas 2012-08-22. Nuoroda tikrinta 2021-02-20.
  2. ↑ „Mid-2022 population estimates by Lieutenancy areas (as at 1997) for England and Wales“. Office for National Statistics. 2024-06-24. Nuoroda tikrinta 2025-05-12.
  3. ↑ Devonas, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2024-04-17. Nuoroda tikrinta 2025-05-21.
  4. ↑ „General Information Factsheet“. Dartmoor National Park Authority. Suarchyvuotas originalas 2008-09-08. Nuoroda tikrinta 2021-02-20.
  5. ↑ „A Brief History of Devon“. Devon RCC. Nuoroda tikrinta 2025-05-12.
  6. ↑ „William Camden, Britannia (1607) with an English translation by Philemon Holland – Danmonii“. The University of Birmingham. Suarchyvuota iš originalo 2009-03-16. Nuoroda tikrinta 2025-05-12.
  7. ↑ „Manuscript A: The Parker Chronicle“. Suarchyvuota iš originalo 2011-07-26. Nuoroda tikrinta 2025-05-12.
  8. ↑ Davies, Norman (2000). The Isles: A History. Macmillan. p. 207. ISBN 0-333-69283-7.
  9. ↑ „Lydford Silver Pennies In The Stockholm Coin Museum“. Lydford.co.uk. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05.
  10. ↑ Heale, M. (2016). The Abbots and Priors of Late Medieval and Reformation England. Oxford: Oxford University Press. p. 260. ISBN 978-0-19870-253-5.
  11. ↑ Ackroyd, Peter (2014). Rebellion: The History of England from James I to the Glorious Revolution (anglų). Macmillan. p. 465. ISBN 978-1-4668-5599-1.
  12. ↑ „Devon's Mining History and Stannary parliament“. users.senet.com.au. Suarchyvuotas originalas 2008-05-11.
  13. ↑ „Who do you think you really are? A genetic map of the British Isles – University of Oxford“. Suarchyvuotas originalas 2017-02-17.
  14. ↑ „Who do you think you really are? The first fine-scale genetic map of the British Isles“. wellcome.ac.uk. Suarchyvuotas originalas 2015-03-21.
  15. ↑ Callaway, Ewen (2015-03-18). „UK mapped out by genetic ancestry: Nature News & Comment“. Nature. doi:10.1038/nature.2015.17136. S2CID 88369661. Suarchyvuota iš originalo 2016-11-10. Nuoroda tikrinta 2025-05-12.
  16. ↑ Dewey, Henry (1948). British Regional Geology: South West England (2 leid.). London: H.M. Stationery Office.
  17. ↑ „NATIONAL PARK FACTS“. Suarchyvuotas originalas 2008-07-24.
  18. ↑ Hesketh, Robert (2006). Devon's Geology: An Introduction. Bossiney Books. ISBN 978-1-899-383-89-4.
  19. ↑ Laming, Deryck; Roche, David. „Devon Geology Guide – Devonian Slates, Sandstones and Volcanics“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013-11-10.
  20. ↑ „Climate Factsheet“ (PDF). Met Office. Nuoroda tikrinta 2025-05-13.
  21. ↑ „Climate: Devon“. Climate Data. Nuoroda tikrinta 2025-05-13.
  22. ↑ „Exeter Airport 1991–2020 averages“. Met Office. Nuoroda tikrinta 2025-05-13.
  23. ↑ „The Society – Introduction“. Devon Birds. Suarchyvuotas originalas 2016-12-21.
  24. ↑ „Designated sites view (Devon)“. Natural England. Suarchyvuotas originalas 2016-12-20.
  25. ↑ Smith, R.; Hodgson, B.; Ison, J. (2016). A New Flora of Devon. Exeter: The Devonshire Association. p. 1. ISBN 978-1-5272-0525-3.
  26. ↑ Paul Simons (2007-05-14). „Britain warms to the taste for home-grown olives“. The Times. UK. Suarchyvuotas originalas 2008-07-06.
  27. ↑ Morris, Steven (2024-01-29). „More than 100,000 trees to be planted in Devon to boost Celtic rainforest“. The Guardian (anglų). ISSN 0261-3077. Nuoroda tikrinta 2025-05-13.
  28. ↑ „Political make-up“ (anglų). Devon County Council. Nuoroda tikrinta 2025-05-13.
  29. ↑ „Councils Map | LocalCouncils.co.uk“. www.localcouncils.co.uk. Nuoroda tikrinta 2025-05-13.
  30. ↑ „'Disastrous night' for Conservatives in Devon, former MP says“. BBC News (anglų). 2024-07-05. Nuoroda tikrinta 2025-05-13.
  31. ↑ „Devon Hundreds“. Newcastle University. 2013-06-23. Suarchyvuotas originalas 2016-04-27.
  32. ↑ „Devolution FAQs - Devon and Torbay Devolution Deal“ (anglų). 2024-02-09. Nuoroda tikrinta 2025-05-13.
  33. ↑ „Devon and Torbay Combined County Authority – Final Proposal“ (PDF). Torbay Council. 2024-05-03. Nuoroda tikrinta 2025-05-13.
  34. ↑ „Signed legislation brings Devon and Torbay Combined County Authority into being“. DevonAir Radio (anglų). 2025-02-12. Nuoroda tikrinta 2025-05-13.
  35. ↑ „Britannia History: Overview of Devon“. britannia.com. Suarchyvuotas originalas 2018-02-03.
  36. ↑ „Devon Libraries: Sources for Anglo-Saxon Devon“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2017-02-02.
  37. ↑ Bowen, E. G. (1977). Saints, Seaways and Settlements in the Celtic Lands. Cardiff: University of Wales Press. ISBN 0-900768-30-4.
  38. ↑ „St. Patrick and Celtic Christianity: Did You Know?“. Christian History | Learn the History of Christianity & the Church (anglų). Nuoroda tikrinta 2025-05-14.
  39. ↑ „Monasticism – The Heart of Celtic Christianity – Northumbria Community“. Northumbria Community (anglų). Suarchyvuotas originalas 2017-01-17.
  40. ↑ Stansfield-Cudworth, R. E. (2009). Political Elites in South-West England, 1450–1500: Politics, Governance, and the Wars of the Roses. Luistonas, Niujorkas: Edwin Mellen Press. pp. 165–73, 206–13, 321–29. ISBN 978-0-77344-714-1.
  41. ↑ Stoyle, Mark (1994). Loyalty and Locality: Popular Allegiance in Devon During the English Civil War (anglų). Exeter, UK: University of Exeter Press. p. passim. ISBN 978-0-85989-428-9.
  42. ↑ „Home“. Plymouth-diocese.org.uk. 2015-02-15. Suarchyvuotas originalas 2016-10-21.
  43. ↑ Fox-Davies, A. C. (1915). The Book of Public Arms (2 leid.). London: T.C. & E.C. Jack.
  44. ↑ Scott-Giles, W. C. (1953). Civic Heraldry of England and Wales (2 leid.). London: J. M.Dent and Sons.
  45. ↑ „A brief history of Devon's coat of arms (Devon County Council)“. Devon.gov.uk. Suarchyvuotas originalas 2011-05-11.
  46. ↑ „Council's designs cause logo row“. BBC News. 2006-03-27. Nuoroda tikrinta 2025-05-14.
  47. ↑ „Policy and Resources Overview Scrutiny Committee Minutes, 3 April 2006“. Devon.gov.uk. Suarchyvuotas originalas 2011-05-11.
  48. ↑ „Flag celebrates Devon's heritage“. BBC. 2003-07-18. Nuoroda tikrinta 2025-05-15.
  49. ↑ Doyle, Peter (2006-10-16). „Devon set to fly the "people's flag"“. Suarchyvuotas originalas 2008-10-14.
  50. ↑ „Origins of Devon Place-Names“. Newcastle University. 2014-11-02. Suarchyvuotas originalas 2016-11-14.
  51. ↑ „Ottery Tar Barrels“. BBC. Nuoroda tikrinta 2025-05-15.
  52. ↑ „Regional gross value added (balanced) per head and income components – Office for National Statistics“. Suarchyvuotas originalas 2023-06-05.
  53. ↑ „Strategic Plan 2021-2025“. Devon County Council. 2021-06-15. Suarchyvuotas originalas 2023-01-31.
  54. ↑ „Economy Service Briefing“ (PDF). Devon County Council. 2021-08-15. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2024-03-26. Nuoroda tikrinta 2025-05-16.
  55. ↑ „Devon Delivers“. Invest Devon. Suarchyvuotas originalas 2016-12-23.
  56. ↑ „NORTHERN DEVON Economic Strategy 2014 – 2020“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-12-16.
  57. ↑ „tourism trends 2005.pdf“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-03-26.
  58. ↑ Harris, Nigel (2008). „Taking trains back to Tavistock“. Rail. Bauer (590): 40–45.
  59. ↑ „Dawlish Sea Wall“. Network Rail (anglų). Nuoroda tikrinta 2025-05-16.
  60. ↑ „Devon Metro – fulfilling the potential of rail“ (PDF). Devon City Council. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-03-03.
  61. ↑ Parker-Bray, Michael (2023-07-04). „Marsh Barton station now open“. Devon and Cornwall Rail Partnership (anglų). Nuoroda tikrinta 2025-05-16.
  62. ↑ „D1 Train Times“ (PDF). Great Western Railway. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2022-02-09.
  63. ↑ „Flights & Holidays“. Exeter Airport (anglų). Nuoroda tikrinta 2025-05-16.
  64. ↑ Mason, Laura; Brown, Catherine (1999). From Bath Chaps to Bara Brith. Totnes: Prospect Books.
  65. ↑ Pettigrew, Jane (2004). Afternoon Tea. Jarrold Publishing.
  66. ↑ Fitzgibbon, Theodora (1972). A Taste of England: the West Country. London: J. M. Dent.
  67. ↑ „Devon invented the Cornish pasty“. BBC News. 2006-11-13. Nuoroda tikrinta 2025-05-16.
  68. ↑ Bulmer, Joseph (2008-10-20). „Devon achieves Fairtrade status“. North Devon Gazette (anglų). Suarchyvuotas originalas 2023-04-13.
  69. ↑ „Fairtrade“. Devon County Council (anglų). 2017-01-20. Nuoroda tikrinta 2025-05-16.
  70. ↑ „Devon Wrestling“. Crediton Museum. Nuoroda tikrinta 2025-05-16.
  71. ↑ „Out Hurling“. Football origins. 2013-06-20. Nuoroda tikrinta 2025-05-16.
  72. ↑ „Exeter City return to Brazil one hundred years after special trip“. BBC. Nuoroda tikrinta 2025-05-16.
  73. ↑ „Plymouth Parkway - Tiverton Town“. Sofa Score. Nuoroda tikrinta 2025-05-16.
  74. ↑ „Wasps 20-23 Exeter: Chiefs secure first Premiership crown“. Sky Sports. Nuoroda tikrinta 2025-05-16.
  75. ↑ „RL Conference breaks 100 team barrier“. Love Rugby League. Nuoroda tikrinta 2025-05-16.
  76. ↑ „Plymouth Raiders replaced in BBL by new basketball team Plymouth Patriots“. Plymouth Herald. 2021-08-09. Nuoroda tikrinta 2025-05-17.
  77. ↑ King, H. G. R. (2004). „Scott, Robert Falcon (1868–1912)“. Oxford Dictionary of National Biography. Oxford University Press. Nuoroda tikrinta 2025-05-17.
  78. ↑ Marley, David F. (2010). Pirates of the Americas. Santa Barbara, CA: ABC-CLIO. p. 589. ISBN 978-1-59884-201-2.
  79. ↑ „Cinematographer Roger Deakins Takes Visceral Approach To His Craft“. Variety. 2017-10-04. Nuoroda tikrinta 2025-05-17.
  80. ↑ „South Devon's star footballer Ollie Watkins fires England into Euro 24 final“. Torbay Today. 2025-07-10. Nuoroda tikrinta 2025-05-17.
  81. ↑ Briggs, Simon (2009-02-09). „The day Trevor Francis broke football's £1m mark“. The Telegraph. Nuoroda tikrinta 2025-05-17.
  82. ↑ „New centre to honour Plymouth Olympian Sharron Davies“. Plymouth City Council. 2007-03-14. Suarchyvuotas originalas 2007-03-30.


  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

50°42′0″ š. pl. 3°48′0″ v. ilg. / 50.70000°š. pl. 3.80000°r. ilg. / 50.70000; 3.80000

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Devonas_(grafystė)&oldid=7593951"