Dermatitas

Dermatitas

Vidutinis rankų dermatito atvejis
ICD-10L20-L30
ICD-9692.9

Dermatitas – ūmi uždegiminė odos liga, kurią sukelia išoriniai ir vidiniai dirgikliai. Ligą gali sukelti fiziniai ir klimato veiksniai, medikamentai, cheminės medžiagos, augalai, stiprios rūgštys ir šarmai. Dermatitui būdingas padidėjęs odos karštis, skausmas, paraudimas ir patinimas. Kartais gali atsirasti pūslės ir audinių nekrozė, gyjant susidaryti randai. Uždegimas pradeda gyti pašalinus dirgiklį. Gydoma antihistaminiais vaistais ir gliukokortikoidais.[1]

Kontaktinis dermatitasKeisti

 
Kontaktinis dermatitas

Kontaktinis dermatitas prasideda pakartotinai veikiant odą cheminiais, biologiniais dirgikliais. Prasideda alerginis uždegimas. Dažniausiai sukelia pramoninės medžiagos, valymo ir dezinfekcijos priemonės: skalbimo milteliai, muilas, alkoholis. Uždegimą iššaukti gali buitiniai alergenai: dulkės, gėlės, dažai, plunksnos, šunų ir kačių plaukai, kosmetika. Kontaktinis dermatitas dažniausiai apima veidą ir plaštakas, bet gali atsirasti ir ant lūpų, kaklo, lytinių organų. Liga prasideda niežėjimu, 12–24 val. po kontakto su alergenu. Pašalinus dirgiklį, per 1–2 dienas liga išnyksta. Negydomas kontaktinis dermatitas komplikuojasi į egzemą.[1]

Alerginis dermatitasKeisti

Alerginis dermatitas dažniausiai atsiranda ne dėl išorinių dirgiklių, o maisto alergenų, medikamentų vartojimo per burną, injekcijų, inhaliuojamų medžiagų. Liga gali pasireikšti odos paraudimu, mazgeliais, pūslelėmis, pūslėmis, šašais, kraujo išsiliejimu. Dažnai kartu prasideda ir viso organizmo reakcija: karščiavimas, silpnumas, pykinimas, šaltkrėtis.[1]

Fitogeninis dermatitasKeisti

Fitogeninį dermatitą iššaukia augalai, sukeliantys fizinius ir cheminius pažeidimus. Bet kuris augalas gali būti fitogeninio dermatito priežastimi. Dažniausiai ligą sukelia kontaktas su karpažole, vėdrynu, baltažiede pluke, kraujažole, raktažole, gebene ir kt. Dermatitas prasideda odos hiperpigmentacija, susiformuoja pūslelės, vėliau nekrozės, opos.[1]

Fotoalerginis dermatitasKeisti

Fotoalerginį dermatitą sukelia ne tik kontaktas su augalu, bet ir kartu veikiantys ultravioletiniai spinduliai. Dažniausiai liga išsivysto po kontakto su barščiais, pastarnokais, petražolėmis, krapais, morkomis, anyžiais, salierais, diktonais, rūtomis, vėdrynais ir kitais augalais, turinčiais fototoksinių savybių. Pažeidimai atsiranda kai ant odos patekusios augalų sultys yra veikiamos ultravioletinių spindulių. Retai augalai gali pažeisti odą ir debesuotą dieną, ypač jei jie yra šlapi ar rasoti. Atsiranda paraudimas, pūslės, karščiavimas.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Šeimos daktaras, Vilnius, Minius V., Brusokas K., 1997, 337–339 psl.