Derlingumo jūra (lot. Mare Fecunditatis, 8° p. pl. 51° r. ilg. / 8°š. pl. 51°r. ilg. / 8; 51) – Mėnulio jūra, esanti matomosios Mėnulio pusės rytiniame pakraštyje.[1]

Derlingumo jūra (Nr. 2, Mare Fecunditatis) Mėnulio matomosios pusės rytiniame pakraštyje. Mesjė ir Mesjė A krateriai yra kairėje prie "2" žymos.

Derlingumo jūra (2, žr. schemą) yra piečiau Krizių jūros (1) rytinėje matomosios Mėnulio pusės dalyje. Jos amžius priskiriamas Prenektaro periodui (>3,9 mlrd. metų). Jūra yra netaisyklingos formos. Tai grupė smūginių baseinų ir kraterių, visiškai užlietų sustingusia lava. Kai kurių jų pakraščių kontūrai matomi iš kosmoso. Jūra iš šiaurės į pietus išsitęsia apie 900 km, šiaurinėje dalyje siekia 600 km plotį, plotas apie 326 000−344 000 km².[2][3] Ryškioje Saulės šviesoje galima pamatyti aplinkinių kraterių per jūrą einančių spindulių, vienas iš jų yra nuo Ticho, esančio už 1800 km į pietvakarius.

Derlingumo jūros padėtis Mėnulyje

Derlingumo jūra matoma iš Žemės be optinių prietaisų pagalbos. Ji šiaurinėje pusėje susisiekia su Ramybės jūra ir tarp jų yra Taruntijaus krateris (14). Šiaurės rytų pusėje prisišliejusi maža Sėkmės įlanka (6, Sinus Successus). Jūros rytiniame pakraštyje yra vienas ryškiausių Mėnulio kraterių Langrenas (8). Nuo jo pietų kryptimi prasideda stambių kraterių Petavijaus grandinė. Kita grupė kraterių ir Pirėnų kalnai pietvakariuose atskiria Derlingumo jūrą nuo Nektaro jūros.

Jūros šiaurėje nuo Taruntijaus kraterio į pietų pusę išsidėsčiusi grupė ilgų gūbrių: Dorsa Cato (140 km ilgio), Dorsa Cushman (80 km), Dorsa Cayeux (130 km). Jūros rytų pusėje pietų kryptimi plyti Dorsa Geikie (240 km), kuris susisiekia su plačiu gūbriu Dorsa Mawson (180 km). Viena iš jūros įdomybių yra du maži, jauni ir lašo formos krateriai Mesjė (Messier, 7x13 km) ir Mesjė A (14x9 km), esantys piečiau Taruntijaus kraterio, nuo kurio pro juos praeina platus šviesus spindulys. Nuo Mesjė kraterių vakarų kryptimi išeina du po truputį vienas nuo kito besiskečiantys išmuštos medžiagos spinduliai, kurie pasiekia jūros pakraštį. Tikėtina, kad Mesjė kraterius išmušė mažas meteoritas, įlėkęs į jūros paviršių 5° kampu iš rytų pusės. Nuo pirminio smūgio susidarė Mesjė krateris, o nuo skilusio ir atšokusio meteorito gabalo − Mesjė A. Šiaurės vakarų pusėje nuo kraterių yra 94 km ilgio siaura įduba Rima Messier.[4]

1970 m. Derlingumo jūros rytiniame pakraštyje nusileido TSRS automatizuotas aparatas „Луна-16“, kuris pirmą kartą be žmogaus pagalbos pargabeno į Žemę Mėnulio paviršiaus mėginių (~101 g).[5] 2009 m. jūros šiaurinėje dalyje kontroliuojamai sudužo Kinijos bepilotis aparatas „Chang'e 1“.[6]

Šaltiniai redaguoti

  1. Moore, Patrick; Rees, Robin. Patrick Moore's Data Book of Astronomy. Cambridge University Press, 2014, p. 48
  2. Moore, Patrick; Rees, Robin. Patrick Moore's Data Book of Astronomy. Cambridge University Press, 2014, p. 48
  3. Peter, Grego. The Moon and How to Observe It. Springer Science & Business Media, 2010, p. 216
  4. Peter, Grego. The Moon and How to Observe It. Springer Science & Business Media, 2010, p. 215
  5. Katharina Lodders, ‎Bruce Fegley Jr. The Planetary Scientist's Companion. Oxford University Press, 1998, p. 74
  6. Encyclopedia of the Solar System, 3th ed. Elsevier, 2014, p. 569