Atverti pagrindinį meniu

KilmėKeisti

Kai ląstelė yra ramybės būsenoje, jos registruojamas membranos potencialas vadinamas ramybės potencialu (paprastai apie -70 mV). Jeigu šis potencialas pasikeičia iki -50 mV, tai sakoma, jog ląstelė yra depoliarizuota.

Depoliarizaciją sukelia teigiamų jonų judėjimas per jonų kanalus į ląstelės vidų, pvz., Na+ per Na+ kanalus arba Ca2+ per Ca2+ kanalus. Iš kitos pusės, K+ ištekėjimas per K+ kanalus slopina depoliarizaciją, kaip daro ir įtekantis Cl (anijonas) per Cl kanalus.

Jeigu depoliarizacijos lygis yra mažas - mažiau negu +20 mV, [1] tai membranos potencialas sugrįš prie ramybės potencialo vertės. Tačiau didelė depoliarizacija (+40 mV) priveda ląstelę prie vadinamojo reversijos lygio, prasideda atvirkščias procesas - repoliarizacija, kurio metu natrio ir kalcio jonai juda per membraną į ląstelės išorę. Šio proceso metu ramybės potencialas paprastai yra "prašokamas" ir membranos potencialas tampa neigiamesnis negu buvo ramybės būsenoje (neigiamesnis nei -70 mV). Ši būsena yra vadinama hiperpoliarizacija.

MatavimasKeisti

Depoliarizacija yra membranos įtampos kitimas, todėl jai matuoti elektrofiziologai naudoja srovės gnybtų (angl. curent clamp) metodus.

NuorodosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Jeff Hardin, Gregory Bertoni, Lewis J. Kleinsmith. Becker’s world of the cell. San Francisco: Benjamin-Cummings Publishing Company, 2010, 375 p. ISBN 978-0-321-71602-6.