Denas
Denas (Devenas) – penktasis pirmosios Egipto dinastijos faraonas. Valdė tarp apie 2950−2850 m. pr. m. e. Jo valdymas buvo ilgas, tačiau neaišku, kiek truko. Pagal Manetoną, jis valdė 20 metų. Egiptologai nutęsia jo valdymą iki 40−45 metų.
| Faraono vardai | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
| ||||||||||
| Den/Deven (dwn) „Atnešantis vandenį“ | |||||||||||
|
| ||||||||||
| Chasti (ḪAstj) | |||||||||||
| Manetonas | Ousaphais | ||||||||||
Denas tikriausiai valdė po motinos Merneitės, kuri buvo koregentė dėl Deno jauno amžiaus. Kapai, su kuriais siejamas Denas, rasti Abidose ir Sakaroje. Jie abu turi žemėjantį laiptuotą įėjimą į laidojimą patalpą ir yra ankstyviausi tokio tipo kapai Senovės Egipte. Ši architektūrinė naujovė leido kapus pripildyti provizija pomirtiniam gyvenimui faraono gyvenimo metu ir kartu būti sandėliais gėrybių pertekliui. Metraščiuose minimi mūšiai su beduinų gentimis Sinajuje. Jo kape Abidose buvo rastos 20 kaulo lentelių, iš kurių 18 rado Flindersas Pytris 1900 m. po Émile Amélineau kasinėjimų. Jose Denas pavaizduotas pirmuoju faraonu, kuris nešiojo dvigubą Aukštutinio ir Žemutinio Egipto karaliaus karūną, naudojo bendrą Aukštutinio ir Žemutinio Egipto karaliaus titulą bei vedė ritualą, kuris turi panašumų su vėlesne Sed švente. Kitoje lentelėje pavaizduotas Denas, smogiantis azijietiškų bruožų priešininkui, kas nurodo galbūt tikrą, o gal tik ritualinį egiptiečių norą kontroliuoti Palestiną.
Deno kapo, esančio Um el Kaabe (Umm el-Qa’ab) Abidose, grindys buvo padengtos raudonu granitu. Tai buvo pirmas kartas Egipte, kai buvo panaudotas toks tvirtas akmuo kaip statybinė medžiaga. Pasak Palermo akmens įrašų, Deno valdymo metu pradėtas švento bulio Apio garbinimas.[1]1935 m. Sakaroje buvo rastas kapas Nr. 3035, kuris nustatytas priklausęs Deno viziriui Hemakai, tačiau dėl jo didumo buvo spėjimų, kad tai tikrasis Deno kapas. Visgi dauguma egiptologų sutaria, kad Denas buvo palaidotas kape Abidose. Faraono žmona buvo šiaurinės Egipto dalies princesė Mryt Nit.[2] Deno laikotarpio valdymo ilgumą liudija jo valdininkų kapų gausa Sakaroje, kurių yra daugiau nei bet kurio kito pirmosios ir antrosios dinastijų faraono. Vietos trūkumas kapams šiaurinėje Sakaroje tikriausiai sąlygojo nekropolio įsteigimą Abu Roaše. Deno valdymo laikų kapai aptikti Abusire ir Heluane.
Palermo akmens įrašuose paminėtas gyventojų surašymas, kuris galbūt buvo palydėtas administracinės reformos − tuo galbūt paaiškinama valdininkų kapų gausa. Bent penkiuose įrašuose paminėta Deno karinė veikla pietinėje Palestinoje. Be to, aptikti bent 76 obektai, importuoti iš Sirijos-Palestinos regiono, kas rodo intensyvius egiptiečių kontaktus su Sirijos-Palestinos gyventojais. Palermo akmenyje minimos kelionės į šventas vietas, naujos šventyklos „Visų dievų sostai“ įsteigimas. Mafdet kultas neįprastai ryškus. Vizirio ar kanclerio Hemakos kape rasti patys anksčiausi išlikę Egipto papirusai. Objektų su Deno vardu rasta po Džoserio piramide esančiuose požeminiuose tuneliuose.
Šaltiniai redaguoti
- Toby A.H. Wilkinson. Early Dynastic Egypt. Routledge, 2002, p. 63−64
- Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 84