Demokratų ir nepriklausomųjų sąjunga
Demokratų ir nepriklausomųjų sąjunga Union des démocrates et indépendants | |
 | |
| Pirmininkas | Jean-Christophe Lagarde |
|---|---|
| Generaliniai sekretoriai | Brigitte Fouré Michel Zumkeller |
| Garbės pirmininkas | Jean-Louis Borloo |
| Įkurta | 2012 m. rugsėjo 18 d. |
| Atsiskyrė nuo | „Sąjunga už liaudies judėjimą“ |
| Būstinė | 22 bis, rue des Volontaires, Paryžius |
| Narių skaičius |  20 000[1] |
| Politinė ideologija | Liberalizmas[2] Proeuropietiškumas |
| Politinė pozicija | Centro dešinė[3][4] |
| Nacionalinė narystė | UDC |
| Europos narystė | ALDE |
| Spalvos | Violetinė Žydra |
| Nacionalinė Asamblėja | 5 / 577 |
| Senatas | 42 / 348 |
| Europos Parlamentas | 0 / 74 |
| Regiono tarybos pirmininkavimas | 0 / 17 |
| Departamento tarybos pirmininkavimas | 8 / 95 |
| Svetainė | |
| www.parti-udi.fr | |
Demokratų ir nepriklausomųjų sąjunga (pranc. Union des démocrates et indépendants, UDI) – centro dešiniųjų politinė partija Prancūzijoje. Partiją sudarė atskiros politinės partijos, kurios išlaikė savo nepriklausomybę, bet visada buvo koalicijoje su didžiausia dešiniojo sparno partija – Respublikonais. Kadangi dauguma jų buvo pašalintos arba pasitraukė, „Demokratinės Europos pajėgos“ yra paskutinė steigiančioji partija, dalyvaujanti UDI.
Dabartinis partijos pirmininkas yra Žanas Kristofas Lagaras, kuris buvo išrinktas partijos suvažiavime 2014 m. lapkričio 15 d.[5]
Rinkimų rezultatai
redaguotiParlamento rinkimai
redaguoti| Rinkimai | I turas | II turas | Vietos | +/− | Poz. | Vyriausybė | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Balsai | % | Balsai | % | |||||
| 2017 | 687 225 | 3,03 | 551 784 | 3,04 | 18 / 577 |
10
|
5-a | Opozicija |
| 2022 | 198 062 | 0,87 | 64 443 | 0,31 | 3 / 577 |
15
|
16-a | Opozicija |
EP rinkimai
redaguoti| Rinkimai | Balsai | % | Poz. | Vietos | +/− | Grupė |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2014 | 1 884 565 | 9,94 | 4-a | 4 / 74 |
1
|
ALDE |
| 2019 | 566 057 | 2,50 | 9-a | 0 / 74 |
4
|
ALDE–R |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Lagarde : "sur 20.000 adhérents UDI, 150 jeunes sont partis" chez Macron“. Europe 1. 2017-01-22. Nuoroda tikrinta 16 December 2017.
- ↑ Nordsieck, Wolfram (2017). „France“. Parties and Elections in Europe.
- ↑ „Appendix A3: Political Parties“ (PDF). European Social Survey. Suarchyvuotas originalas (PDF) 29 January 2018.
- ↑ Jocelyn Evans; Gilles Ivaldi (2013). The 2012 French Presidential Elections: The Inevitable Alternation. Palgrave Macmillan. p. 182.
- ↑ „Jean-Christophe Lagarde élu président de l'UDI“. Le Monde.fr. 13 November 2014.
Nuorodos
redaguoti
|
Šis su politologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |