Delas
Delas (gr. Δήλος) – Graikijos sala, apsupta žiedo formos salų grupės, vadinamos Kikladais. Plotas – 3,5 km². 2011 m. gyveno 24 gyventojai.
Delas | |
---|---|
Pasaulio paveldo sąrašas | |
Delo teatro liekanos | |
Vieta | Graikija |
Tipas | Kultūrinis |
Kriterijus | ii, iii, iv, vi |
Nuoroda | (angl.) (pranc.): 530 |
Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
Įrašymo istorija | |
Įrašas | 1990 (14-oji sesija) |
Vikiteka: | Delas |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Tai viena svarbiausių mitologinių, istorinių ir archeologinių Graikijos vietų. Minima Odisėjoje. Nuo 1873 m. miesto liekanas tiria archeologai. Salos kasinėjimai yra vieni intensyviausių Viduržemio jūros regione, o radiniai (mozaikų ir marmurinių griuvėsių) eksponuojami Delo archeologiniame muziejuje ir Atėnų archeologiniame muziejuje. 1990 m. Delo archeologinė vietovė įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Delas buvo šventas prieglobstis tūkstantmečiais anksčiau nei sala tapo pagal graikų mitologiją Apolono ir Artemidės gimtine. Apie 1000 m. pr. m. e. čia apsigyveno jonėnai. 700 m. pr. m. e. Delas buvo didžiausias religinis centras. II bei III a. pr. m. e. jis tapo klestinčiu prekybos uostu. 478 m. pr. m. e. po Graikų-persų karų įkurta Delo lyga Atėnų paliepimu, besibaigiant Peloponeso karui Sparta laikinai suteikė nepriklausomybę. Po Makedonijos karalystės žlugimo priklausomybę atgavo. 166 m. pr. m. e. valdant Romai tapo laisvuoju uostu. 88 m. pr. m. e. nuniokotas Ponto karaliaus Mitridato VI Eupatoro, tūkstančiai gyventojų buvo nužudyti. 69 m. pr. m. e. piratų sugriautas miestas neatsigavo, nepasaint to, kad 42 m. pr. m. e. pateko Atėnų žinion. Viduramžiais vietovės statiniai smarkiai nukentėjo nuo statybinių medžiagų išgrobstymo.[1][2]
-
Heros šventykla
-
Delo liūtų terasos
-
Statulos Kleopatros name
Išnašos
redaguoti- ↑ Delas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ „Delos“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-01-09.