Delas (gr. Δήλος) – Graikijos sala, apsupta žiedo formos salų grupės, vadinamos Kikladais. Plotas – 3,5 km². 2011 m. gyveno 24 gyventojai.

Delas
Pasaulio paveldo sąrašas

Delo teatro liekanos
Vieta Graikijos vėliava Graikija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus ii, iii, iv, vi
Pasaulio paveldo emblema Nuoroda (angl.) (pranc.): 530
Regionas** Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas 1990  (14-oji sesija)
Delas šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka: Delas
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.
Kikladų salos, Delas beveik viduryje

Tai viena svarbiausių mitologinių, istorinių ir archeologinių Graikijos vietų. Minima Odisėjoje. Nuo 1873 m. miesto liekanas tiria archeologai. Salos kasinėjimai yra vieni intensyviausių Viduržemio jūros regione, o radiniai (mozaikų ir marmurinių griuvėsių) eksponuojami Delo archeologiniame muziejuje ir Atėnų archeologiniame muziejuje. 1990 m. Delo archeologinė vietovė įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Delas buvo šventas prieglobstis tūkstantmečiais anksčiau nei sala tapo pagal graikų mitologiją Apolono ir Artemidės gimtine. Apie 1000 m. pr. m. e. čia apsigyveno jonėnai. 700 m. pr. m. e. Delas buvo didžiausias religinis centras. II bei III a. pr. m. e. jis tapo klestinčiu prekybos uostu. 478 m. pr. m. e. po Graikų-persų karų įkurta Delo lyga Atėnų paliepimu, besibaigiant Peloponeso karui Sparta laikinai suteikė nepriklausomybę. Po Makedonijos karalystės žlugimo priklausomybę atgavo. 166 m. pr. m. e. valdant Romai tapo laisvuoju uostu. 88 m. pr. m. e. nuniokotas Ponto karaliaus Mitridato VI Eupatoro, tūkstančiai gyventojų buvo nužudyti. 69 m. pr. m. e. piratų sugriautas miestas neatsigavo, nepasaint to, kad 42 m. pr. m. e. pateko Atėnų žinion. Viduramžiais vietovės statiniai smarkiai nukentėjo nuo statybinių medžiagų išgrobstymo.[1][2]

Išnašos

redaguoti
  1. Delas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
  2. „Delos“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-01-09.