Debora (hebr.דְּבוֹרָה‏‎ = Dəḇōrā – 'bitė') – Senojo Testamento veikėja, minima Teisėjų knygoje, izraelitų teisėja (vienintelė moteris), pranašė.[1]

Pasakojama, kad Debora perdavusi karvedžiui Barakui Dievo įsakymą žygiuoti su kariais į Taboro kalną; ji išpranašavusi izraelitų pergalę.[1] Barakas vedęs izraelitų kariuomenę mūšin su kanaaniečių valdovo Jabino kariuomenę, kuriai vadovavęs Sisara; Barako vedami izraelitai pasiekę pergalę ir išsivadavę iš dviejų dešimtmečių trukmės kanaaniečių priespaudos.[2]

Izraelitų pergalė atvėrusi kelią susivienyti šiaurės ir pietų gentims.[1] Minima, kad Debora šlovinusi Viešpatį ir drauge su Baraku giedojusi giesmę; ši jos vardu pavadinta giesmė laikoma viena seniausių hebrajų giesmių.[1]

IšnašosKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Debora. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-22.
  2. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993., 198 psl.