Daunoriai (Vija)
Kitos reikšmės – Daunoriai (reikšmės).
Daunoriai bltr. Даўнары | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+3) | |
Valstybė | ![]() |
Sritis | ![]() |
Gyventojų | 304 |
Dauroniai arba Daunoriai [2] (bltr. Даўнары) – gatvinis kaimas Baltarusijos vakaruose: Gardino srities Vijos rajono Bokštų apylinkėje. Išsidėstęs į šiaurės rytus nuo Lazūnų miestelio. 304 gyventojai (2009 m. duomenys).

Veikia vidurinė mokykla ir vaikų darželis, klubas, ambulatorija ir biblioteka.[3]
Istorija
redaguotiXIV a. kaimas priklausė Vilniaus vyskupijos kapitulai, nuo 1787 m. jį arendavo Chreptovičiai. 1861 m. jame gyveno 68 žmonės, 1897 m. – 234 žm., 1940 m. – 281 žm. Tarpukaryje buvo Valažino apskrities Daunorių valsčiaus centru.[4] Klebono Jono Karvelio iniciatyva kaime buvo įkurta lietuviška pradinė mokykla, mokyt. Juozas Babilius mokė ne tik joje, bet ir gretimame Pasalių (bltr. Посоли) kaime. 1925 m. abi mokyklos buvo uždarytos.[5] 1942 m. sovietiniai partizanai Daunoriuose sunaikino vokiečių kariuomenės garnizoną, po to kaimas buvo sudegintas. 1950 m. įkurtas kolūkis.
Žymūs žmonės
redaguoti- Kaime gimė Jonas Petrauskas – literatas ir tautosakininkas. Baigęs Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos šešias klases, dirbo Lietuvių ūkio draugijoje. Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo Lenkijos kariuomenėje, buvo pakliuvęs į nacių nelaisvę. Yra vienas iš „Lazūnų tarmės žodyno“ autorių (1985 m.) ir „Lazūnų tarmės tekstų“ (1987 m.) parengėjų. Savo nedidelės apimties kūrinius skelbė periodinėje spaudoje.[6]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.
- ↑ Atvirkštinis lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas. Vilnius: MELI, 2002.
- ↑ Даўнары Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Даўнары Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Juozas Maceika. Lazūnai. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998 Psl. 148–150
- ↑ Juozas Maceika. Lazūnai. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998 Psl. 148–150