Darijus III (380330 m. pr. m. e.) – paskutinis Persijos Achemenidų dinastijos karalius, valdęs 336330 m. pr. m. e. Nuverstas Aleksandro Didžiojo per jo užkariaujamąjį žygį į Persiją.

Darijus III Graniko mūšyje (mozaika iš Pompėjos)

Po to, kai 338 m. pr. m. e. ambicingas chiliarchas Bagoas nužudė karalių Artakserksą III ir jo sūnų karalių Arses, jis siekė karaliumi padaryti naują, lengvai valdomą asmenį. Jis pasirinko Kodomaną (Codomannus), kuris buvo tolimas karališkosios šeimos giminaitis, pasižymėjęs kovose su kadūziečiais ir tuo metu buvo karališkuoju pasiuntiniu. Kodomanas karališkuoju vardu pasirinko vardą Darijus III ir greitai parodė savo nepriklausomumą nuo savo globėjo žudiko. Tuomet Bagoas bandė nunuodyti ir Darijų III, bet jis buvo įspėtas ir pats privertė Bagoasą išgerti nuodų.[1][2] Naujasis karalius turėjo valdyti nestabilią imperiją, kurios didžiąją dalį valdė pavydūs ir nepatikimi satrapai, o gyventojai buvo linkę į sukilimus.

336 pr. m. e. Makedonijos karalius Pilypas II Korinto lygos buvo įgaliotas kaip hegemonas pradėti šventąjį keršto karą prieš Persiją už Atėnų šventyklų išniekinimą ir sudeginimą per Antrąjį Persijos karą. Jis pasiuntė avangardines pajėgas, vadovaujamas generolų Parmeniono ir Atalo „išlaisvinti“ graikus, kurie buvo valdomi persų. Jiems užėmus graikų miestus Azijoje nuo Trojos ir Meandro upės, Pilypas II buvo nužudytas ir jo žygis sustabdytas, kol jo įpėdinis sustiprins savo valdžią Makedonijoje ir likusioje Graikijos dalyje.

334 m. pr. m. e. pavasarį Aleksandras Didysis (Makedonietis), kurį Korinto lyga patvirtino hegemonu, permetė per Dardanelus graikų kariuomenę į Mažąją Aziją ir sumušė skaičiumi didesnę persų kariuomenę ties Graniku. 333 m. pr. m. e. Darijus III pats patraukė į mūšį su graikais, bet jo žymiai didesnė kariuomenė buvo apeita iš krašto ir sumušta Isos mūšyje. Darijus III buvo priverstas bėgti, palikęs savo kovos vežimą, stovyklą ir šeimą, kurie pateko į Aleksandro Didžiojo rankas. 331 m. pr. m. e. Darijaus III sesuo – žmona Statira, su kuria buvo gerai elgiamasi, mirė nelaisvėje, greičiausiai per gimdymą. Tų pačių metų rugsėjį Aleksandras Didysis atmetė Darijaus taikos pasiūlymus ir dar kartą sumušė jo kariuomenę Gaugamelos mūšyje. Mūšio metu buvo užmuštas Darijaus kovos vežimo važnyčiotojas ir karalius iškrito iš vežimo. Persų kariuomenėje kilo panika, nes kariai pagalvojo, kad karalius žuvo.

Darijus III pabėgo į Ektabaną, kur pradėjo rinkti ketvirtą kariuomenę, tuo tarpu Aleksandras Didysis užėmė Babiloną, Sūzus ir Persijos sostinę Persepolį.

Vėliau Darijus III pabėgo į Baktriją, bet vėliau buvo savo palydovų paimtas į nelaisvę ir mirtinai sužeistas paliktas kelyje, kur jį jau mirusį surado ir palaidojo Aleksandras Didysis.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Diodorus Siculus, Book XVII, Chapter 5.
  2. Heckel 2020, pp. 11–12.

Literatūra

redaguoti
  • Heckel, Waldemar (2020). In the Path of Conquest: Resistance to Alexander the Great. Oxford University Press. ISBN 978-0190076689.