Darbėnų žydų II holokausto vieta

Darbėnų žydų II holokausto vieta
Darbėnų žydų II holokausto vieta 2015.JPG
Darbėnų žydų bendruomenės moterų ir vaikų holokausto vieta

Darbėnų žydų II holokausto vieta
Koordinatės
56°01′02″š. pl. 21°16′38″r. ilg. / 56.017207°š. pl. 21.277322°r. ilg. / 56.017207; 21.277322Koordinatės: 56°01′02″š. pl. 21°16′38″r. ilg. / 56.017207°š. pl. 21.277322°r. ilg. / 56.017207; 21.277322
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Plotas 0,16 ha
Naudotas 1941 m. rugsėjo mėn. pr.
Registro Nr. u. k. 10977 / I49 / IV379

Darbėnų miestelio žydų bendruomenės moterų ir vaikų žudynių vieta ir kapas (valstybės saugoma nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas – 10977, senas vertybės kodas – I49, senas kultūros paminklo Nr. IV379) – holokausto vieta šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, šalia Darbėnų miestelio, Balto kalno miške, 230 m į pietvakarius nuo kelio  2323  DarbėnaiVaineikiaiKirmindvaris , Dubupio dešiniajame krante.

VietaKeisti

Holokausto vieta ir aukų kapas yra Balto kalno miške (Kretingos miškų urėdijos Darbėnų girininkijos 31 kvartale), Dubupio pakrantėje esančioje kalvelėje. Teritorija stačiakampio plano, 42 x 39 m dydžio, nežymiai pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, apaugusi mišku, kuriame dominuoja spygliuočiai. Kalvelės viršūnėje yra laukymė, kurioje pastatytas paminklas, o priešais jį sudėliotos kvadratinės betoninės plytelės.

50 m į šiaurės rytus nuo holokausto aukų kapo, prie miško keliuko (tako) pastatytas tipinis atminimo ženklas su Dovydo žvaigžde ir užrašu lietuvių ir anglų kalbomis: „HOLOKAUSTO AUKŲ KAPAI / HOLOCAUST MASS GRAVES / 50 M“.

Teritorijos plotas – 1604 m², perimetras – 120 m.

0,49 km į šiaurės vakarus yra Darbėnų žydų kapinės, 0,2 km į pietryčius – Darbėnų žydų III holokausto vieta, 2,1 km į vakarus – Darbėnų žydų I holokausto vieta, 5,9 km į pietvakarius – Skuodo žydų holokausto vieta prie Dimitravo.

 
Paminklas 1941 m. rugsėjo mėn. pradžioje šioje vietoje nužudytoms Darbėnų žydų bendruomenės moterims ir vaikams atminti

PaminklasKeisti

Holokausto aukų kapą žymi paminklas. Jį sudaro natūralus lauko akmuo, vertikaliai pastatytas ant aptašyto, netaisyklingo stačiakampio pavidalo, gulsčio akmens cokolio. Priekyje virš cokolio įbetonuota stačiakampė juodo akmens memorialinė plokštė su iškaltu užrašu jidiš kalba:

אױף דעם ארט האבן ךי היטלערישע רוצחים און זײערע אדטיקע באהעלפער איך ראר .1941 דערמארדעט 300 ײדן פרױען. קינדער

Paminklo aukštis – 207 cm, cokolio plotis – 200 cm, storis – 110 cm.

IstorijaKeisti

1941 m. birželio 22 d. nacistinės Vokietijos kariuomenei užėmus Darbėnus, žydų bendruomenės gyventojus (apie 550 žmonių) vokiečių karinė valdžia pirmomis karo dienomis mobilizavo miestelio gerbūvio darbams. Birželio 28 d. visi žydai buvo surinkti miestelio centre ir pėsčiomis išvaryti į Kretingą, prie žydų kapinių nufotografuoti ir po poros valandų išsiųsti atgal į Darbėnus. Grįžę nakvojo po atviru dangumi, miestelio pietvakariniame pakraštyje, Kretingos gatvėje buvusios vaistinės kieme. Birželio 29 d. atvykę vokiečių karininkai, padedami pagalbinių policininkų, atskyrė apie 150 žydų vyrų, kuriuos sušaudė už miestelio prie Palangos kelio. Likę apie 400 moterų ir vaikų buvo uždaryta miestelio sinagogoje. Liepos mėn. pradžioje apie 60 jaunų moterų (merginų) buvo atrinkta ir išsiųsta pas valsčiaus ūkininkus pagalbiniams ūkio darbams atlikti.

1941 m. rugsėjo pradžioje viešosios policijos Darbėnų nuovados viršininkas sudarė sinagogoje laikomų moterų su vaikais sąrašą.[1] Į jį patekusius apie 120 asmenų tos pačios dienos vakarą nuovados viršininko vadovaujami 7 pagalbiniai policininkai išsivedė iš sinagogos Vaineikių keliu į Balto kalno mišką, kuriame žiauriai nužudė, daužydami per galvas pagaliais, prie kurių galų buvusios pritvirtintos geležys. Po 2–3 dienų į tą pačią vietą buvo išvesta ir sušaudyta likusi 200 asmenų grupė.[2] Iš viso Balto kalno miške prie Vaineikių kelio žuvo per 320 Darbėnų žydų bendruomenės moterų ir vaikų.

1971 m. žudynių vieta ir kapas įrašyti į vietinės reikšmės istorijos paminklų sąrašą (paminklo kodas IV379),[3] 1993 m. registruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro istorinių vietų sąraše (vertybės kodas I49), 2005 m. pripažintos valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, turinčiu istorinį ir memorialinį vertingųjų savybių pobūdį.[4]

LiteratūraKeisti

  • Julius Kanarskas. Kretingos krašto žydai: istorija, kultūros paveldas, atmintinos vietos. The Jews of the Kretinga area: history, cultural heritage, remembrance sites. – Kaunas: V3 studija, 2016. – P. 76-77

ŠaltiniaiKeisti

  1. Darbėnų žydų moterų ir vaikų žudynės. Darbėnų žydų moterų žudynės. – Holokausto Lietuvoje atlasas. Sudarė Milda Jakulytė-Vasil. – Vilnius, 2011
    Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944 m. Dokumentų rinkinys. Parengė Genovaitė Erslavaitė. – Vilnius, 1973. – D. 2. – P. 395
    Alfredas Rukšėnas. Holokaustas Lietuvoje: Kretingos apskrities Palangos ir Darbėnų valsčių žydų bendruomenių žūtis 1941 m. vasarą ir rudenį. – Genocidas ir rezistencija – 2015. – T. 1 (37). – P. 26–46
  2. Alfredas Rukšėnas. Dėl žydų tautybės gyventojų žudynių Kretingos apskrities Darbėnų ir Kretingos valsčiuose 1941 m. vasarą ir rudenį. Istorinė pažyma. – Vilnius: LGGRTC, 2010. – L. 4
  3. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 65, eil. Nr. 379
  4. Darbėnų žydų žudynių vieta ir kapas I, Barkelių k., Darbėnų sen., Kretingos r. sav. – Kultūros vertybių registras

NuorodosKeisti