Dantiniai priebalsiai

priebalsiai, tariami priartinus liežuvį prie priekinių dantų

Dantiniai priebalsiai – liežuvio priešakiniai priebalsiai, tariami priekinę liežuvio dalį priartinant prie dantų.[1] Dantinių priebalsių nereikėtų painioti su alveoliniais ir postalveoliniais priebalsiais, tariamais tarp liežuvio ir gomurio, tačiau neretai klasifikacija būna laisvesnė ir dalyje kalbų dantiniai priebalsiai jungiami prie alveolinių.

Lietuvių kalboje vartojami raidėmis c, d, dz, l, n, s, t, z žymimi dantiniai priebalsiai ir minkštosios jų poros.[1]

TFA sąrašas

redaguoti

Dalinis TFA dantinių priebalsių sąrašas su kai kurių kalbų pavyzdžiais:

TFA Aprašas Pavyzdžiai
Kalba Rašyba TFA Reikšmė
 
nosinis dantinis ispanų onda [od̪a] banga
 
duslusis dantinis sprogstamasis ispanų toro [oɾo] bulius
 
skardusis dantinis sprogstamasis ispanų donde [on̪e] kur
duslusis dantinis švilpiamasis pučiamasis rusų коса [kəa] kasa
skardusis dantinis švilpiamasis pučiamasis rusų коза [kəa] ožka
 
duslusis dantinis ankštumos pučiamasis anglų thing [θɪŋ] daiktas
 
skardusis dantinis ankštumos pučiamasis anglų this [ðɪs] šis
 
skardusis dantinis aproksimantas ispanų codo [koð̞o] alkūnė
dantinis šoninis aproksimantas ispanų alto [at̪o] aukštas
 
dantinis vienadūžis
dantinis virpamasis maršaliečių Ebadon [ebɑon̪] Ebadono sala
 
dantinis ejektyvinis
 
skardusis dantinis implozinis
 
dantinis spragsimasis kosų ukúcola [uk’úkǀola] gerai sumalti

Išnašos

redaguoti
  1. 1,0 1,1 „Dantinis priebalsis“. aruodai.lt. Suarchyvuotas originalas 2024-08-05. Nuoroda tikrinta 2024-08-05.