Danguolė Rasalaitė
|
Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
| Danguolė Rasalaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1983 m. gegužės 19 d. Telšiai |
| Mirė | 2000 m. sausio 10 d. (16 metų) Malmė, Švedija |
| Motina | Regina Rasalienė |
| Žinomas (-a) už | Prekybos žmonėmis auka, filmo Lilija amžinai prototipas |
Danguolė Rasalaitė (1983 m. gegužės 19 d. Telšiuose – 2000 m. sausio 10 d. Malmėje, Švedija) – prekybos žmonėmis auka, filmo apie prekybą žmonėmis ir prostituciją „Lilija amžinai“ prototipas.[1][2]
Biografija redaguoti
Gyvenimas Lietuvoje redaguoti
Gimė 1983 m. gegužės 19 d. Telšiuose. Mergaitė vaikystėje buvo labai tyli, uždara. Jos tikrasis tėvas, Reginos Rasalienės pirmasis vyras, įsivėlė į muštynes ir penkeriems metams atsidūrė už grotų. Visą gyvenimą pardavėja dirbusi Regina ištekėjo antrą kartą, jos naujasis vyras įdukrino Danguolę. Mergina nebuvo iš skurstančios šeimos, mama ir visi giminaičiai ypatingai darbštūs, nė vienas neturėjo didelių nepriteklių. Žiežmariuose gyvenusi močiutė Janina idealiai prižiūrėdavo savo daržą ir nedidelį namelį, užaugintas gėrybes parduodavo turguje. Teta Irena, prižiūrėjusi merginą mamai išvykus į JAV, dirbo buhaltere, o jos vyras Vidmantas – Kaišiadorių priešgaisrinės apsaugos viršininkas. Mergaitei gyvenant su mama name Kaune, Šančiuose jai buvo skirtas atskiras kambarėlis. Mergaitė vis būdavo namuose, piešdavo savo kambarėlyje arba ką nors dirbdavo. Mama jos niekur neišleisdavo, rasdavo darbo namuose. Mokėsi Danguolė gerai, apskritai buvo pareiginga, tvarkinga mergaitė.
Merginos motina Regina Rasalienė kartu su dukra į Žiežmarius atsikraustė 1997 m. pradžioje. Moteris ruošėsi kelionei į JAV – laimėjo žaliąją kortą. Pardavė Kaune Šančiuose turėtą pusę namo, kad turėtų lėšų gyvenimo pradžiai užsienyje. Vieno kambario butas bendrabutyje Žiežmariuose buvo tik laikinas prieglobstis. Laukdama vizos Rasalienė bute gyveno viena – jos jauniausioji duktė Danguolė metus mokėsi Vokietijoje, Vasario 16-osios gimnazijoje. Ten ja rūpinosi vyresnioji sesuo Jolanta, ištekėjusi už vokiečio. Sesers vyras nupirko kompiuterį, o dėdė su teta mokėjo už jos mokslą po 700 markių kas mėnesį. Mergaitė gyveno gerai, bet paskui jai kažkas atsitiko. Pradėjo ja skųstis mokyklos administracija, galiausiai merginos mama nuvažiavo į Vokietiją ir parsivežė Danguolę atgal į Lietuvą.[3]
Gavusi JAV vizą, merginos motina išvyko viena – dukrą paliko prižiūrėti savo seseriai Irenai, gyvenusiai Žiežmariuose, kaimyniniame name. Moteris nusprendė, kad pirma įsikurs pati svetimoje šalyje, o kai Danguolei sukaks 16 metų ir nebereikės Danguolės tėvo leidimo jai išvykti į užsienį, pasiims dukrą kartu. Pusantrų metų Danguolė Žiežmariuose gyveno bute bendrabutyje. Kartu su ja gyveno Irenos sūnus Sergejus, Danguolės pusbrolis. Pasak merginos dėdės, jų dviejų kambarių butas buvo per ankštas keturiems žmonėms, neturėjo galimybės Danguolei skirti atskirą kambarį, todėl sutarė, kad ji gyvens netoliese esančiame mamos bute.
Vokietijoje kardinaliai pasikeitusią merginą teta Irena nuvedė į Žiežmarių vidurinę mokyklą, mergaitė turėjo lankyti devintą klasę, bet mokyklos ji nelankė. Tuomet teta Irena susitarė, kad perves merginą į jaunimo mokyklą – 1998 m. spalio 26 d. jos dokumentai perduoti į Jaunimo mokyklą. Giminės stengėsi, kad mergaitė užbaigtų bent devynias klases. Merginos motina jai ir močiutei siuntė pinigus, teta Irena merginai pirko drabužius. Netrukus ir teta Irena išvažiavo į Angliją, po to persikėlė į JAV pas seserį Reginą.
Gyvendama viename iš Žiežmarių bendrabučių buvusiame motinos bute mergina pradėjo gyventi palaidą gyvenimą. Merginą pažinoję bendrabučio gyventojai tikina, jog merginai patiko toks gyvenimo būdas. Bendrabutyje ji pasirodydavo retai, bet būtinai triukšmingai – vos jai parsiradus, atvykdavo vyriškiai, reikalaudavo, kad Danguolė važiuotų su jais. Jei mergina neatidarydavo durų, belsdavo tol, kol išlauždavo duris ir išsiveždavo ją. Po dvi tris dienas nepilnametę kažkur laikydavo, po to mergina vėl parsirasdavo į bendrabutį.
Niekas nepastebėdavo mušimo žymių, gyventojai nusprendė, kad mergina savo noru leidžiasi į pavojingus nuotykius. Juo labiau kad rengėsi ji visuomet labai gerai, dažnai bendrabutyje pasirodydavo tik tam, kad persirengtų. Bendrabučio gyventojai pasakojo, kad vyresnis pusbrolis Sergejus, turėjęs prižiūrėti merginą, neturėjo jai jokios įtakos.
Vieną dieną girti vyrai vidury dienos merginą nurengė nuogai Žiežmariuose prie tvenkinio ir paleido eiti namo, nuo tos dienos ji dar rečiau pasirodydavo bendrabutyje. Viena iš Danguolės draugių pasakojo, kad mergina Kauno ir Vilniaus stotyse teikdavo intymias paslaugas vyrams. Draugę tai stebino, nes merginai niekada netrūko pinigų, ja nuolat rūpinosi mama, padėdavo pasiturinčiai gyvenantys mamos broliai ir seserys.
Kurį laiką motinos sesers vyras ir močiutė rūpinosi mergina, bet jie įtakos jai nebeturėjo, ji gyveno pas kažkokius vyrus Kaišiadoryse, o galiausiai apskritai pradingo. Merginos motina iškvietimą dukrai atvykti į JAV išsiuntė 1999 m. vasarą. Jis kurį laiką gulėjo pas sesers vyrą – vyriškis negalėjo surasti dukterėčios. Praėjus pusei metų po merginos dingimo sesers vyras paskelbė jos paiešką.[3]
Gyvenimas Švedijoje redaguoti
Švedijos dienraštis „Aftonbladet“ rašė, kad Danguolė atvyko į Švedijos miestą Karlstadą 1999 m. rugsėjo 17 d. su padirbtu pasu Kristinos Ašmenaitės vardu. Suteneris mergaitę nuvežė į Arliovo miestelį į šiaurę nuo Malmės. Ten ji buvo laikoma bute prostitucijai.
Po mėnesio merginai pavyko iššokti per langą ir pabėgti. Ji nedrįso kreiptis į policiją, tačiau patikėjo sutiktu 29-metų vyriškiu iš Makedonijos, kuris priglaudė paauglę. Dvigubai vyresnis vyras seksualiai išnaudojo visiškai nuo jo priklausomą šešiolikmetę, leisdavo su ja santykiauti savo draugams.
Tuo metu, kai mergina gyveno pas makedonietį, jos ieškojo suteneris rusas. Jis reikalavo, kad mergina jam atidirbtų 20 000 Švedijos kronų (7 tūkstančius litų) už pasą, su kuriuo mergaitė išvyko iš Lietuvos.[1][4] 2000 m. sausio 7 d. mergina susipyko su tame pačiame bute buvusia moterimi, išbėgo į gatvę ir jau po 10 minučių gulėjo po viaduku. Ji nukrito ant plento E22 nuo tilto Krusegatan gatvėje. Po trijų dienų ligoninėje paauglė mirė.[5] Švedijos policija šį įvykį vertina kaip savižudybę, nors liudytojų, mačiusių mergaitę šokant nuo tilto, nėra.[3]
Medikai, radę po tiltu sunkiai sužalotą mergaitę, nežinojo, kas ji – mergina neturėjo su savimi jokių dokumentų. Sužeistosios kišenėje rasti trys lietuviškai ranka rašyti neišsiųsti laiškai ir telefono numeris. Tų laiškų ir telefono numerio dėka pavyko nustatyti merginos tapatybę.
Laiškuose, kuriuos vėliau Švedijos žurnalistai pristatė adresatams, mergina pasakojo, kaip buvo apgaule išvežta į Švediją rinkti daržovių, bet vietoj darbo žemės ūkyje buvo priversta pardavinėti savo kūną. Pasakojo, kad buvo užrakinta bute, kad pavyko pabėgti nuo „ruso“.
Po mirties redaguoti
Merginos pelenai palaidoti JAV. Toks buvo Danguolės mamos prašymas – atsiųsti jai dukters pelenus. Švedijos pareigūnai įvykdė šį motinos norą. Amerikoje merginos motina ištekėjo trečią kartą, jos vyras buvusios Jugoslavijos pilietis. Moteris labai pergyveno dėl dukters žūties, kaltino save, kad pernelyg pasitikėjo mergaite, pervertino jos savarankiškumą, tikėjo, kad ši sugebės pusantrų metų išgyventi viena.
2000 m. merginos draugę Kristiną Ašmenaitę apklausė policija – buvo siekiama nustatyti, kaip nepilnametė Danguolė išvyko į užsienį, kas ją išvežė. Pareigūnams Kristina prisipažino, kad Danguolė išvyko su jos pasu. Pasak Kristinos, 1999 m. rudenį Danguolė, dar neturėjusi savo paso, atvažiavo pas ją su kažkokiu vyriškiu. Kas tas vyriškis, Kristina nežino, bet pasą ji jam atidavė į rankas – ne už dyką. Už kokią sumą pardavė pasą, Kristina nenurodė. Nuo to laiko ji draugės nebematė.
Po merginos mirties Žiežmarių bendrabutyje lankėsi Švedijos televizijos žurnalistai, jų filmo kadrai iš pastato išdaužytomis durimis, smirdinčiu koridoriumi privertė švedus patikėti, kad tarp šių sienų žmogus negali būti laimingas, juo labiau motinos palikta keturiolikmetė. Žurnalistai susitiko su merginos draugėmis ir giminėmis, Žiežmarių seniūnijos darbuotojais. Per Švedijos televiziją buvo parodyti keli filmai apie Danguolės gyvenimą Lietuvoje, apie ją daug rašė laikraščiai, atidarytas Danguolei skirtas interneto puslapis.
Filmas redaguoti
2002 m. rugpjūčio mėnesį Švedijos kino teatruose pasirodė apie merginos likimą pasakojantis žymaus Švedijos režisieriaus Luko Mudisono filmas „Lilija amžinai“.[6] Mergaitės vaidmenį atliko penkiolikmetė Oksana Akinšina.[1][2]
Filmas per pusmetį parodytas daugelyje Europos šalių, JAV ir Australijoje. Visur jis sulaukė didžiulio susidomėjimo. Filmo premjera įvyko Stokholme 2002 m.rugpjūčio 23 d. Per pusę metų filmas buvo parodytas visose Skandinavijos šalyse, kur jį ypatingai gerai sutiko tiek kritikai, tiek ir žiūrovai. 2003 m. Švedijoje filmas tapo šalies kino apdovanojimų nominantu – iš galimų šešių nominacijų filmas gavo penkias. Švedija taip pat šiuo filmu pretendavo į geriausio užsienio filmo kategoriją 75-iuosiuose Oskarų apdovanojimuose.[3] JAV kino akademijos svarstymai, ar filmas tinkamas kandidatuoti, kai pagrindinė filmo kalba nėra švedų, sukėlė nesutarimų. Galiausiai filmui buvo leista kandidatuoti, tačiau jis nominuotas nebuvo.[7] „Lilija amžinai“ taip pat buvo nominuotas Europos kino apdovanojimų geriausio filmo ir geriausios aktorės kategorijose.[8][9][10][11]
Nuorodos redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Peter Björneblad (2000-03-23). „Hon tvingades bli prostituerad – tog livet av sig“ (švedų). Aftonbladet. Suarchyvuota iš originalo 2012-09-15. Nuoroda tikrinta 2012-03-18.
- ↑ 2,0 2,1 Steve James. A moving portrayal of the tragedy suffered by young Russians // World Socialist Web Site, 2003-05-14.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Lietuvaitė Švedijoje tapo kultine asmenybe
- ↑ „Info om Dangoule“ (švedų). Suarchyvuota iš originalo 2003-09-20. Nuoroda tikrinta 2012-03-18.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ Josefsson, Janne. „Info om Danguole“. svt.se. Sveriges Television. Suarchyvuotas originalas 2003-09-20.
- ↑ Christina Larsson (2002-12-28). „Lilja hade kastats ut“. Aftonbladet. Nuoroda tikrinta 2013-07-10.
- ↑ Staff (2002-10-29). „Lilja 4-Ever approved as Swedish Oscar bid“. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2009-11-30.
- ↑ O'Hagan, Sean (2003-04-13). „Lukas Moodysson: The most hated man in Sweden“. the Guardian (anglų). Nuoroda tikrinta 2018-03-01.
- ↑ „The Top 10 Most Depressing Films (I've Ever Seen) - The Moviejerk“. The Moviejerk (amerikiečių anglų). 2014-04-20. Suarchyvuotas originalas 2018-03-02. Nuoroda tikrinta 2018-03-01.
- ↑ „Lilya 4-ever, Lukas Moodysson (2002)“. Joel Brouwer (amerikiečių anglų). 2006-06-20. Suarchyvuotas originalas 2018-03-02. Nuoroda tikrinta 2018-03-01.
- ↑ French, Phillip (2003-04-27). „Review: Lilya 4-ever“. the Guardian (anglų). Nuoroda tikrinta 2018-03-01.