Dangiras Mačiulis

Dangiras Mačiulis (1969 m rugsėjo 14 d.) – istorikas, Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija

Baigęs Šiaulių 8-ąją vidurinę mokyklą, 1988–1991 m. dirbo Šiaulių ,,Aušros“ istorijos ir etnografijos muziejuje jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, 1991–1998 m. Kultūros paveldo inspekcijos, vėliau Kultūros vertybių apsaugos departamento Šiaulių teritorinio padalinio vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi. 1998 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete baigęs istorijos magistrantūros studijas, tapo Lietuvos istorijos instituto doktorantu. Nuo 2003 m. šio instituto mokslo darbuotojas.

2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos istorijos institute apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos valstybės kultūros politika 1927–1940 m.“.

Tiria XX a. Lietuvos kultūros istoriją, valstybės kultūros politiką, Lietuvos visuomenę XX a. pirmojoje pusėje, kolektyvinę atmintį ir atminties kultūrą Lietuvoje.

Bibliografija

Svarbiausios publikacijos

• D. Mačiulis, „Kryžių kalno ir jį supančio kraštovaizdžio istorinė raida“, Kultūros paminklai, 2000, t. 6, p. 71–88.
• Demokratizacijos procesų įtaka kultūros vertybių apsaugai kaimo vietovėje Vidurio Rytų Europoje: konferencijos medžiaga, 1999 rugsėjo 08–10 d., sud. R. Balza, D. Mačiulis, B. Salatkienė, Šiauliai, 2001.
• D. Mačiulis, „Ventos-Dubysos kanalas“, Kultūros paminklai, 2001, t. 8, p. 91–112.
• D. Mačiulis, „Vytauto Didžiojo metų (1930) kampanijos prasmė“^{[neveikianti nuoroda]}, Lituanistica, 2001, Nr. 2 (46), p. 54–75.
• D. Mačiulis, „Kultūros fondo kūrimo projektai Lietuvoje 1926–1940 m.“^{[neveikianti nuoroda]}, Lituanistica, 2001, Nr. 4 (48), p. 41–66.
• D. Mačiulis, „Antano Smetonos lituanistikos instituto įkūrimas“^{[neveikianti nuoroda]}, Lituanistica, 2002, Nr. 2 (50), p. 19–38.
• D. Mačiulis, „Dvarų kultūrinio palikimo likimas nepriklausomoje Lietuvoje“, Kultūros paminklai, 2002, t. 9, p. 33–62.
• D. Mačiulis, „Kultūros paveldo apsauga nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940)“^{[neveikianti nuoroda]}, Lituanistica, 2003, Nr. 4 (56), p. 18–40.
• D. Mačiulis, „Kuomet tautiškumas tampa vertybe: žvilgsnis į tarpukario Lietuvos kultūrą“, Vertybių transformacija lietuvių kultūroje (Inter-studia humanitatis, Nr. 1), sud. G. Mažeikis, Šiauliai, 2004, p. 76–85.
• D. Mačiulis, „Lietuvių mokytojų tautininkų Dr. J. Basanavičiaus sąjungos veikla (1927–1940)“^{[neveikianti nuoroda]}, Lituanistica, 2004, t. 59, Nr. 3, p. 1–21.
• D. Mačiulis, „„Žydų lavonų klausimas“ Lietuvos universitete 1926–1927 metais“^{[neveikianti nuoroda]}, Lietuvos istorijos metraštis, 2002/ 2, Vilnius, 2004, p. 159–172.
• D. Mačiulis, „Kaimo mokytojas tarpukario Lietuvoje: lojalus valdžiai ir autoritetas visuomenei“^{[neveikianti nuoroda]}, Lituanistika, 2005, t. 61, Nr. 1, p. 1–24.
• D. Mačiulis, „Kultūriniais ūkiais virtę dvarai“, Dvaras modernėjančioje Lietuvoje: XIX a. II pusė – XX a. I pusė: straipsnių rinkinys, parengtas pranešimų, skaitytų mokslo konferencijoje, vykusioje 2004 m. lapkričio 19 d. Lietuvos istorijos institute, pagrindu, sud. G. Jankevičiūtė, D. Mačiulis, Vilnius, 2005, p. 85–104.
• D. Mačiulis, “Lithuania’s Cultural Policy: 1927–1940”^{[neveikianti nuoroda]}, Lithuanian Historical Studies, 2003, Vol. 8, Vilnius, 2005, p. 123–144.
• D. Mačiulis, Valstybės kultūros politika Lietuvoje 1927–1940 metais, Vilnius, 2005.
• D. Mačiulis, „Žvilgsnis į vieno pogromo anatomiją tarpukario Lietuvoje“, Kai ksenofobija virsta prievarta. Lietuvių ir žydų santykių dinamika XIX a. – XX a. pirmoje pusėje, sud. V. Sirutavičius, D. Staliūnas, Vilnius, 2005, p. 181–196.
• D. Mačiulis, „Inteligentų „kaltės“ tarpukario Lietuvoje“, Kaltė kaip kultūros fenomenas (Inter-studia humanitatis, Nr. 4), Šiauliai, 2007, p. 130–147.
• D. Mačiulis, „1931 m. Lietuvos ir Latvijos mokyklų konvencija ir lietuvių mokyklų padėtis Latvijoje“^{[neveikianti nuoroda]}, Lituanistica, 2008, t. 54, Nr. 1 (73), p. 35–50.
• D. Mačiulis, „Lietuvių diaspora tarpukario Latvijoje Lietuvos diplomatų akimis“^{[neveikianti nuoroda]}, Lietuvos istorijos metraštis, 2007/ 1, Vilnius, 2008, p. 73–90.
• D. Mačiulis, „Lietuvos pasiuntinybės pastangos konsoliduoti lietuvių bendruomenę tarpukario Latvijoje“, Lietuvos istorijos metraštis, 2007/ 2, Vilnius, 2008, p. 25–44.
• Д. Мачюлис, «Непроявленная доброжелательность или история одной конвенции», Ģ.Eliasa Jelgavas Vēstures un mākslas muzeja raksti V. Starptautiskās zinātniskās konferences „Zinātniskie lasījumi Ģ.Eliasa Jelgavas vēstures un mākslas muzejā“ materiāli, Jelgava, 2008, p. 75–86.
• D. Mačiulis, „Vilniaus vaizdinys Vilnių vaduojančioje Lietuvoje“^{[neveikianti nuoroda]}, Acta litteraria comparativa, 2009, Vol. 4, p. 80–97.
• D. Mačiulis, „Apie dvi propagandines kampanijos XX a. tarpukario Lietuvoje“, Propagandos virsmai ir nekintamumas: tarpdisciplinis požiūris (Inter-studia humanitatis, Nr. 9), sud. M. Grigaliūnas, Šiauliai, 2009, p. 119–139.
• D. Mačiulis, „Kolektyvinė atmintis ir miesto įvaizdis: Šiaulių atvejis“, Acta Humanitarica Universitatis Saulensis. Mokslo darbai, 2009, t. 9: Kultūrinės atminties kaita ir lokalinė istorija, p. 218–234.
• D. Mačiulis, „Kolektyvinės atminties raiška Šiaulių miesto kraštovaizdyje XX a.“, Kultūros paminklai, 2009, t. 14, p. 6–28.
• D. Mačiulis, A. Nikžentaitis, V. Safronovas, „Simbolinis daugiakultūrio miesto užvaldymas : Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus atvejai“, Naujasis Vilniaus perskaitymas: didieji Lietuvos istoriniai pasakojimai ir daugiakultūris miesto paveldas, sud. A. Bumblauskas, Š. Liekis, G. Potašenko, Vilnius, 2009, p. 105–129.
• D. Mačiulis, „Vardas lietuvių kultūrinėje atmintyje: Pilėnų kunigaikščio Margirio atvejis“, Acta Humanitarica Universitatis Saulensis. Mokslo darbai, 2009, t. 8: Vardas Kultūroje, p. 346–353.
• D. Mačiulis, „Moksleiviai ateitininkai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940): veikimo laisvė ir politinis režimas“, Religija ir visuomenė nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940 m.) (Bažnyčios istorijos studijos, t. 3), Vilnius, 2010, p. 37–133.
• D. Mačiulis, A. Nikžentaitis, V. Safronovas, "L’appropriation symbolique d’une ville multiculturelle: les cas Kaunas, Klaipėda et Vilnius", Villes baltiques. Une mémoire partagée (Revue Germanique Internationale, 11/2010), Paris, 2010, p. 41–60.
• Д. Мачуліс, „Знакі і вобразы літоўскай Вільні ў мiжваенны час“, Homo historicus 2009: Гадавiк антрапалагічнай гісторыі, пад. рэд. А.Ф. Смаленчука, Вiльня, 2010, c. 342–357.