Dangaus sfera – įsivaizduojama neapibrėžto spindulio sfera, naudojama dangaus objektų regimosioms padėtims nusakyti.[1] Sferos centras gali išsidėstyti stebėtojo vietoje arba Žemės rutulio centre, arba kurioje kitoje vietoje.[2]

Dangaus sfera

Dangaus sfera vadinama skirtingai, priklausomai nuo to, kas yra jos centre:

Dangaus sferos taškai ir linijos

redaguoti
 

Šviesulio judėjimo taškai ir linijos

redaguoti

Šviesulio paros judėjimo dangaus sferoje pagrindiniai taškai ir linijos:

  • Aukštis – šviesulio aukštis laipsniais virš matematinio horizonto. Kitaip tariant, tai kampas tarp krypties į šviesulį ir matematinio horizonto plokštumos. Aukštis gali būti tarp -90 iki +90 laipsnių. Neigiamas aukštis reiškia, kad šviesulys po horizontu.
  • Azimutas – matematinio horizonto lankas tarp šiaurės taško N ir vertikalo projekcijos į matematinį horizontą. Azimutas yra atskaitomas rytų kryptimi (pagal laikrodžio rodyklę) tarp 0 iki 360 laipsnių.
  • Dangaus dienovidinis – didysis apskritimas, einantis per dangaus polius, zenitą ir nadyrą.
  • Dangaus lygiagretė (paros lygiagretė) – dangaus sferos apskritimas, lygiagretus dangaus pusiaujui, kurį šviesulys nubrėžia per parą.
  • Kulminacijos taškas – taškas, kur šviesulys kerta dangaus dienovidinį PZSP’Z'N. Viršutinės kulminacijos metu šviesulys yra aukščiausiai horizonto.
  • Vertikalas – didysis apskritimas, jungiantis šviesulį, zenitą ir nadyrą.
  • Vidudienio linija – matematinio horizonto ir dangaus dienovidinio plokštumų susikirtimo linija, kertanti dangaus sferą šiaurės taške N ir pietų taške S.
  • Zenitinis nuotolis – kampinis nuotolis nuo šviesulio iki zenito.

Koordinačių sistemos dangaus sferoje

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. dangaus sfera. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-22).
  2. Jūrinė technologija. III dalis. Laivybos pagrindai (PDF). p. 105.