Atverti pagrindinį meniu
Dalmatija
lot. DALMATIA
Blank.png
8 m. pr. m. e. – 476 Blank.png
REmpire-Dalmatia.png
Valstybė: Romos imperijos vėliava Romos imperija
Diecezija (nuo IV a.): Panonijos diecezija
Administracinis centras: Salona

Dalmatija (lot. Dalmatia) – Romos valstybės provincija, buvusi Balkanų pusiasalio vakarinėje dalyje, Adrijos jūros pakrantėje ir salose. Ji iš dalies sutapo su senoviniu regionu Ilyrija.

Šios provincijos teritorija apėmė dabartinės Albanijos šiaurinę dalį, didžiąją dalį Chorvatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos ir Serbijos. Taigi ji buvo gerokai didesnė nei dabartinis Chorvatijos regionas Dalmatija. Pavadinimas kilęs iš ilyrų genties dalmatų, kurie I tūkstantmetyje pr. m. e. gyveno Adrijos jūros rytinės pakrantės centrinėje dalyje.

IstorijaKeisti

 
IV a. Nuo Dalmatijos buvo atskirta Praevalitana

Regionas nuo IV a. pr. m. e. iki Ilyrijos karų 220 m. pr. m. e. ir 168 m. pr. m. e. buvo šiaurine[1] Ilyrijos karalystės dalimi, po Ilyrijos karų Romos respublika apie 156 m.pr.m.e. į pietus nuo Neretvos upės sukūrė savo protektoratą. Šiauriau Neretvos esanti teritorija į protektoratą palaipsniui įjungta vėliau, o 32-37 m. pr. m. e. įkurta Romos provincija Ilyrija. Greičiausiai dėl to, kad dalmatai 6-9 m. e. m. prisijungė prie ilyrų sukilimo Panonijoje, 10 ar 20 m. e. m. imperatorius Augustas Ilyriją padalino į Aukštutinę ir Žemutinę Ilyriją (Illyricum superius ir Illyricum inferius) provincijas. Pirmoji ilgainiui imta vadinti Dalmatija, o antroji - Panonija.

Romėnų Dalmatijos teritorija apėmė didesnį regioną, nei šiuolaikinė Dalmatija. Ji apėmė visus Dinarų kalnus ir didelę dalį rytinės Adrijos jūros pakrantės. Dalmatijos teritorija nesiekė imperijos sienos, kuri ėjo Dunojumi, nuo Dunojaus ją skyrė Panonija šiaurėje ir Mezija rytuose. Dėl to Dalmatijoje buvo laikoma nedidelė kariuomenė. Provincijos administraciniu centru buvo pajūryje įsikūręs Salonae miestas. Senovės Romos ekonomikoje Dalmatija buvo svarbi kaip medienos, metalų bei galvijų ir javų tiekėja.

Čia gimė Romos imperatorius Diokletianas, kuris Salonoje pastatė jo vardu vadinamus rūmus.[2]

Diokletiano administracinių reformų metu III a. pabaigoje nuo Dalmatijos buvo atskirta piečiausia dalis su Scodra ir prijungta prie naujos provincijos Praeavlitanos. Dalmatija tapo didesnės Panonijos diecezijos dalimi. 395 m. padalinus imperiją Dalmatija priskirta Vakarų Romos imperijai. Jos rytinė siena sutapo su Rytų ir Vakarų Romos imperijų riba.

Pagal istoriką Teodorą Momzeną ("Romos imperijos provincijos"), visa Dalmatija buvo visiškai romanizuota iki IV a. pabaigos.

ŽlugimasKeisti

IV a. pabaigoje ir dar kartą V a. Dalmatiją nusiaubė gotai.

454 m. Dalmatijoje esančios kariuomenės vadas Maercelinas sukilo prie Vakarų imperatorių Vanetinianą III. Jis užėmė Dalmatiją ir valdė ją nepriklausomai iki savo mirties 468 m. Dalmatijos valdytoju tapo Julijus Nepotas, nors jis buvo Rytų imperatoriaus Leono I Trako giminaitis, o Dalmatija buvo Vakarų Romos imperijos dalimi. Dalmatija išliko autonomiška. 474 m. Leonas I paskelbė Nepotą Vakarų Romos imperijos imperatoriumi, norėdamas nuversti uzurpatorių imperatorių Glicerijų.

475 m. Romulo Augustulo nuverstas Julijus Nepotas pabėgo į Dalmatiją. Čia jis skelbėsi tebesąs teisėtu Vakarų Romos imperijos imperatoriumi ir šias jo pretenzijas palaikė Rytų Romos imperijos valdovas Zenonas. Po Vakarų Romos imperijos žlugimo (476 m.), regioną valdė gotai, tačiau jau 535 m. Justinianas I prijungė Dalmatiją prie Bizantijos.

NuorodosKeisti

  1. Thomas Kelly Cheyne and John Sutherland, BlackEncyclopaedia Biblica: A Critical Dictionary
  2. C.Michael Hogan, «Diocletian’s Palace», The Megalithic Portal, Andy Burnham ed., Oct 6, 2007