Daktaras Ne
Daktaras Ne | |
---|---|
Pavadinimas | Dr. No |
Kilmės šalis | |
Režisierius | Terence Young |
Prodiuseris (-iai) | Harry Saltzman Albert R. Broccoli |
Scenaristas (-ai) | Richard Maibaum Johanna Harwood Berkely Mather |
Operatorius | Ted Moore |
Kompozitorius | Monty Norman |
Vaidina | Sean Connery Ursula Andress Joseph Wiseman Eunice Gayson |
Metai | 1962 |
Žanras | nuotykių |
Trukmė | 110 min. |
Kalba | anglų |
Platintojas | United Artist |
Biudžetas | 1 mln. JAV dol. |
Pajamos | 59,6 mln. JAV dol. |
IMDb įrašas |
Daktaras Ne (angl. Dr. No) – pirmasis filmas apie britų slaptąjį agentą Džeimsą Bondą. Filmą pagal to paties pavadino Iano Flemingo romaną sukūrė režisierius Terence Young, o scenarijų parašė Richard Maibaum, Johanna Harwood ir Berkely Mather. Filmas pasirodė 1962 metų spalio 5 dieną Jungtinėje Karalystėje ir 1963 metų gegužės 8 dieną JAV.
Filme agentas Džeimsas Bondas siunčiamas į Jamaiką ištirti kito britų agento mirties. Tyrimas atveda jį pas Daktarą Julių Ne, kuris radijo spindulių ginklu ketina sutrukdyti amerikiečių kosmoso tyrimus.
„Daktaras Ne" buvo mažo biudžeto filmas, tačiau jis sulaukė finansinės sėkmės ir paskatino kūrėjus toliau tęsti Džeimso Bondo nuotykius. Be to, šiuo filmu prasidėjo šeštajame dešimtmetyje išpopuliarėjusi slaptųjų agentų tema. Taip pat šis filmas vėliau tapo pagrindu kuriant įvairias parodijas apie šnipus, taip pat ir Ostino Pauerso nuotykius.
Taip pat šiame filme buvo sukurtas pagrindas daugeliui po to sekusių filmų, tapusių neatskiriamais serijos atributais: pagrindinė muzikinė Džeimso Bondo tema (kompozitorius John Barry), frazė „Bondas… Džeimsas Bondas“, Bondo merginos, leidimas žudyti, firminis degtinės su martiniu kokteilis (suplaktas, ne maišytas), nusikalstama organizacija SPECTRE. Taip pat ekrane susiformavo paties Bondo paveikslas.
Aktoriai
redaguoti- Sean Connery – Džeimsas Bondas (MI6 agentas 007)
- Ursula Andress – Meilutė Ryder
- Joseph Wiseman – Daktaras Julius Ne
- Jack Lord – Felix Leiter (CŽV agentas)
- Bernard Lee – M (britų slaptosios tarnybos vadovas)
- John Kitzmiller – Quarell
- Anthony Dawson – profesorius J. R. Dent
- Zena Marshall – Miss Taro
- Lois Maxwell – Panelė Moneypenny (M sekretorė)
Filmo kūrimas
redaguotiTeises ekranizuoti Iano Flemingo knygas pirmiausia įsigijo Harry Salzmanas, tačiau jis neketino kurti filmo. Ši idėja kilo kitam prodiuseriui Albertui R. Broccoli, kuris pamėgino perpirkti teises, tačiau Salzmanas atsisakė jas parduoti. Abu prodiuseriai sudarė kurti filmus apie Džeimsą Bondą kartu ir tam sudarė sutartį su „United Artists“. Buvo įkurtos dvi kompanijos: „Danjag“, kuriai priklausė autorinės teisės į filmus, ir „EON Productions“, kuri prodiusavo pačius filmus.
Prodiuseriai pasiūlė Guy Greenui, Guy Hamiltonui ir Ken Hughes režisuoti filmą, tačiau visi jie atsisakė. Galiausiai buvo pasirinktas Terence Youngas. Pradžioje buvo norima pirmuoju filmu kurti „Kamuolinį žaibą“, tačiau dėl teisinių ginčų su scenarijaus autoriumi Kevinu McClory, nutarta filmuoti „Daktarą Ne“.
Kai prodiuseriai kreipėsi į „United Artists“ dėl finansavimo, studija skyrė tik 1 milijoną dolerių. Dėl to buvo stengiamasi kaip galima taupyti: buvo nusamdytas tik vienas garso režisierius (paprastai būna du), o dekoracijos pasirinktos kuo paprastesnės ir pigesnės. Be to, kai filmo meninio režisieriaus Sydo Caino pavardė nebuvo įtraukta į titrus, Broccolis kaip kompensaciją jam padovanojo auksinį parkerį, sakydamas, kad nenori leisti pinigų titrams perdaryti.
Aktoriaus paieška
redaguotiKadangi šeštojo dešimtmečio pradžioje Iano Flemingo kūriniai nebuvo labai populiarūs, prodiuseriai nutarė, kad sėkmę jiems gali atnešti pats Džeimso Bondo personažas. Pirmasis pasirinkimas buvo tuo metu populiarus aktorius Cary Grantas, tačiau jo kandidatūra atkrito, nes jis sutiko vaidinti tik viename filme; be to, būdamas jau 58 metų amžiaus, jis jautėsi esąs per senas šiam vaidmeniui[1]. Režisierius Youngas labiausiai norėjo Bondo vaidmenyje matyti Richadą Johnsoną, tačiau šis buvo susietas sutartimi su kompanija „MGM“[2].
Kiti aktoriai, nesėkmingai kalbinti Džeimso Bondo vaidmeniui, buvo Patrickas McGoohanas (tuo metu vaidinęs šnipą Johną Drake‘ą televizijos seriale „Danger Man“), Jamesas Masonas ir Davidas Nivenas. Pastarasis 1967 metais vaidino Džeimso Bondo parodijoje „Casino Royale“. Vėliau Albertas R. Broccoli atsiminimuose „When The Snow Melts“ rašė, kad įsivaizdavo Bondą panašų į Rogerio Moore vaidinamą Saimoną Templerį seriale „Šventasis“. Vis dėlto šis faktas kelia abejonių, nes serialas Didžiojoje Britanijoje buvo pradėtas rodyti diena vėliau, nei pasirodė „Daktaras Ne“. Taip pat žinoma, kad pats Ianas Flemingas Džeimso Bondo vaidmenyje norėjo matyti Davidą Niveną, o Daktaro Ne – Noelį Cowardą.
Rogeris Moore‘as Bondo vaidmeniui pirmąsyk buvo pakviestas 1967 metais, nors Harry Salzmanas manė, kad šis, nors ir būtų tinkamas Bondas, tam trukdytų populiarus Saimono Templerio personažas. Moore‘as tapo Bondu tik 1973 metais, pasirodžius filmui „Gyvenk ir leisk mirti“.
Norėdami rasti tinkamą aktorių, Broccoli, Salzmanas ir Flemingas surengė atranką. Finaliniame etape liko šeši kandidatai ir nugalėtoju buvo paskelbtas 28 metų modelis Peteris Anthony. Nepaisant to, galiausiai pagrindinio vaidmens atlikimui buvo pasirinktas trisdešimtmetis Seaną Connery, su kuriuo buvo sudaryta sutartis penkiems filmams.
Scenarijus ir filmavimas
redaguotiRašyti scenarijų filmui Broccoli nusamdė savo draugą Wolfą Mankowitzą. Po pirmųjų mėginimų šis nutarė, kad filmas nepavyks ir sugadins jo reputaciją, todėl darbo atsisakė. Galutinę scenarijaus versiją sukūrė Richardas Mainbaumas, kuris bendradarbiavo su keletu rašytojų. Du iš jų – Johanna Harwood ir Berkely Mather – buvo įvardinti kaip scenarijaus bendraautoriai, o pats Mainbaumas vėliau parašė scenarijus dar dvylikai Bondo serijos filmų.
Filmo veiksmas vyksta Londone, Jamaikoje ir išgalvotoje Jamaikos saloje Crab Key. Dalis filmo iš tiesų buvo filmuojama Jamaikoje, netoli Flemingo rezidencijos „Goldeneye“, tad rašytojas galėjo reguliariai lankytis filmavimo aikštelėje. Vis dėlto didžioji dalis filmavimo vyko „Pinewood Studios“ studijoje.
Kita informacija
redaguoti„Daktaro Ne“ premjera Jungtinėje Karalystėje įvyko 1962 metų spalio 5 dieną, o JAV – tik po metų. Japonijoje filmas pasirodė pavadinimu „Mums nereikia daktaro“.
Filmo biudžetas sudarė tik 1 milijoną dolerių, tačiau vien JAV jis surinko daugiau kaip 16 milijonų, viso – 59,6 milijono JAV dolerių. Jis užima 4-ą vietą mažiausiai pelningų Bondo filmų sąraše.
Frazė „Bondas… Džeimsas Bondas“, pirmą kartą nuskambėjusi filme, Amerikos filmų instituto 2005 metais sudarytame populiariausių filmų posakių sąraše užėmė 22 vietą.
„Entertainment Weekly“ filmui skyrė 7-ą vietą geriausių Bondo filmų sąraše, o Ursulai Andress – 1-ą vietą tarp Bondo merginų. 2003 metais scena, kurioje Andress, vilkėdama bikini, brenda iš jūros, Channel 4 buvo pripažinta seksualiausia scena kino istorijoje[3], o pats bikini buvo parduotas aukcione už 61 500 dolerių. 2002 metais šią sceną pakartojo Halle Berry filme „Pasveikink mirtį kitą dieną“.
Apdovanojimai
redaguotiMetai | Apdovanojimas | Kategorija | Rezultatas |
---|---|---|---|
1964 | Auksinis Gaublys | Geriausia nauja aktorė – Ursula Andress | laimėtoja |
1964 | Laurel apdovanojimas | Geriausias veiksmo filmas | 2 vieta |
1964 | Laurel apdovanojimas | Geriausias veiksmo filmo aktorius – Sean Connery | 3 vieta |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „James Bond phenomenon, a look back!“. Sify.
- ↑ „Richard Johnson could have been the first James Bond actor“. (MI6.co.uk). 2008-01-13. Nuoroda tikrinta 2008-01-13.[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Andress scene voted 'most sexy'“. BBC News. 2003-11-30. Nuoroda tikrinta 2008-02-15.