Dagombai
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Dagomba | |
---|---|
Gyventojų skaičius | 800 tūkst. |
Populiacija šalyse | Gana: ~800 tūkst. |
Kalba (-os) | dagbani |
Religijos | Islamas |
Giminingos etninės grupės | mamprusiai, nanumbai, mosiai, gurmančiai |
Vikiteka: | Dagomba |
Dagombai (savivardis – Dagomba), dar vadinami dagbaniais ar dagbonais – tauta, gyvenanti Vakarų Afrikoje, dabartinės Ganos šiaurės rytuose. Kalba dagbani kalba, kuri priklauso Nigerio – Kongo kalbinei šeimai, gurų kalboms. Ji gimininga mampruli, vali, frafra ir kitoms šiaurinės Ganos kalboms. Tai – viena iš 11 valstybės remiamų kalbų Ganoje.
Dagombų sukurta Dagbono karalystė buvo viena svarbiausių gurų valstybių Sudano kultūrinėje zonoje. Dagombai save laiko giminiškais mamprusiams ir nanumbams, su kuriais juos sieja bendros legendos ir protėvis. Kartu jų teritorijos vadinamos Didžiuoju Dagbonu. Tradicinėje regiono hierarchijoje dagombai yra artimai susiję su konkombais, mobais, čokosiais, basariais, čambais ir zantasiais, kurie gyvena Ganos šiaurės rytuose ir Togo šiaurėje.
Arealas
redaguotiGurų istorinis regionas: Dagbon | |
---|---|
Šalis | Šiaurės regionas |
Tautos | dagombai |
Miestai | Jendi |
Valdovas | Ja naa |
Dagombų gyvenamas arealas yra vadinamas Dagbon ir apima apie 20 000 km² dabartinėje šiaurės rytų Ganoje, įsiterpęs tarp Oti upės rytuose ir Baltosios Voltos vakaruose. Per vidurį tepa Dakos upė. Užima 7 Šiaurės regiono rajonus: Tamalę, Toloną-Kimbungu, Savelugu Nantongą, Jendi, Gušegu, Zabzugu-Tatalį ir Saboba-Čeriponį. Didžiausias miestas yra Tamalė, tačiau tradicinė dagombų monarchija ir kultūrinis centras koncentruojasi Jendi.
Būdingos lygumos su nedidelėmis kalvomis. Jų žemės ribojasi su mamprusių teritorijomis šiaurėje, konkombų teritorijomis rytuose ir gondžų teritorijomis pietuose bei vakaruose.
Istorija
redaguotiDagombų valstybės įkūrimas siejamas su gausiomis legendomis, kurios prasideda Malio imperijoje ir pasakoja apie protėvių migracijas į dabartines teritorijas apie XIV a. Jų Dagbono karalystės įkūrėju laikomas Sitobu, kurio broliai davė pradžią mamprusių ir nanumbų etninėms grupėms.
Dagbono karalystės valdovų titulas žinomas kaip Ja naa (Ya Naa). XV a. pradžioje Dagbonas plėtėsi labai sparčiai aplinkinių genčių sąskaita. Tai buvo įmanoma organizuotos karinės struktūros, o ypatingai raitijos dėka. Didžiausio išsiplėtimo laikais Dagbonas kontroliavo ne tik teritorijas tarp Baltosios Voltos ir Oti upių, bet ir dabartines konkombų teritorijas į rytus nuo Oti, jų hegemoniją pripažino daug aplinkinių gurų etninių grupių.
XIX a. karalystėje dėl valdžios kovojo dvi vietos diduomenės grupės, Abudu ir Andaniai. Valdant Naa Alasani, 1899 m. dagombų karalystė padalinta tarp Britų Aukso kranto ir Vokietijos Togolando. Sostinė ir valdovas liko Vokietijos pusėje, o britai savojoje pusėje draudė dagbonų vietininkams palaikyti ryšius su jų valdovu. 1914 m. britai perėmė kontrolę vakariniame Vokietijos Togolande, taigi, ir rytinėse dagombų žemėse. Britų Togolandą prijungus prie Aukso kranto, dagombų teritorijos vėl buvo suvienytos.
Valdant britams, dagombų monarchija buvo išlaikyta, o 1930 m. dagombų konferencijos metu nustatytos naujos paveldėjimo ir administravimo taisyklės. 2002 m. dėl besitęsiančios konkurencijos tarp Abudu ir Andani giminių, nužudytas Ja naa Jakubu Andanis II. Dėl neramumų tradicinė monarchija išgyveno ilgą tarpuvaldį, kol 2006 m. išrinktas regentas Abdulai Jakubu.
Dagombų kultūra
redaguotiDagombų tradicinė kultūra turi daug panašumų su kitomis gurų tautomis (tokiomis, kaip mamprusiai, mosiai, nanumbai), su kuriais dagombai dalijasi bendras kilmės legendas. Jie turi išvystytą muzikinę tradiciją ir pasakojamąją literatūrą kuri perduodama klajojančių dainininkų.
Islamas, plitęs dagombų tarpe nuo XIII a. ir atneštas vangarų prekybininkų, yra svarbiausia dagombų religija, kurią išpažįsta 79% gyventojų. Nedidelė dalis (~5%) yra krikščionių, kiti išpažįsta gurų dievus ir tradicijas. Dagombai švenčia islamiškas šventes (eidą), taip pat nacionalines šventes, tokias kaip dagombų ugnies šventę ar Dambos šventę.