Dadū Dajalas
Dadū Dajalas (hind. दादूदयाल, IAST: Dādūdayāl, 1544–1603 m.) – Indijos gurus (santas), poetas, priskiriamas bhakti laikotarpiui, „žinių kelio“ (jñānmārgī) atšakai. Kilęs iš Džaipuro apylinkių Radžasthane.
Savo mokyme sekė Kabiro, budistų, nathų poetine linija. Kaip ir Kabiras, neigė religinės ortodoksijos ir kastinio susiskaidymo reikšmę ir pabrėžė tiesioginį atsidavimą Dievui. Dadū Dajalas manė, kad išsilaisvinti iš samsaros galima kartojant Ramos vardą.[1] Jis apmokė 52 mokinius, kurie vėliau įsteigė ašramus įvairiose Radžasthano vietose.
Mokėjo hindi, gudžaratų, radžasthanų kalbas, savo mokymą skleidė mišria kalba, vad. khičri bhāšā. Jo poezijos rinkinys Dadu Anubhav Vani, užrašytas jo mokinio Radžabo.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kazimieras Seibutis. Dadu Dajal. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003