Džungarijos vartai

Koordinatės: 45°21′03″ š. pl. 82°25′27″ r. ilg. / 45.35083°š. pl. 82.42417°r. ilg. / 45.35083; 82.42417

Džungarijos vartai (kaz. Жоңғар қақпасы, Жетісу қақпасы, kin. 阿拉山口, pinyin: Ālā Shānkǒu) – tektoninė siaurymė Vidurinėje Azijoje, įsiterpusi tarp Džungarijos Alatau kalnų vakaruose ir Birliktau kalnagūbrio rytuose, sujungia Džungarijos lygumą ir Balchašo-Alakolio dubumą. Tai gana plati (10 km) ir ilga (50 km) plokščio paviršiaus juosta, esanti 300–400 m aukštyje^[1]. Ją kerta Kazachstano–Kinijos siena.

Geležinkelis per Džungarijos vartus

Klimatas sausringas, vyrauja pusdykumės. Džungarijos vartai garsėja stipriais vėjais – dėl aerodinaminių savybių šiuo koridoriumi žiemą iš Kinijos pučia sausas žvarbus pietryčių vėjas ibe, o orams persimainius – šiaurės vakarų vėjas iš Kazachstano saikanas. Vėjo greitis gali siekti 70 m/s.

Nuo pat senovės Džungarijos vartai buvo svarbi jungtis tarp Žetisu ir Džungarijos kraštų. Čia keliaudavo tiurkų klajokliai, ėjo viena iš šilko kelio trasų, XIII a. per juos įsiveržęs Čingischanas užkariavo Vidurinę Aziją. 1969 m. prie Žalanaškolio ežero įvyko susišaudymas tarp TSRS ir Kinijos pasieniečių. 1991 m. per Džungarijos vartus nutiestas geležinkelis į Urumčį. Eina automobilių kelias.

ŠaltiniaiKeisti

↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 135

[1] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 135

[1]