Joseph John Thomson
| Joseph John Thomson | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1856 m. gruodžio 18 d. Cheetham Hill, Mančesteris, JK |
| Mirė | 1940 m. rugpjūčio 30 d. (83 metai) Kembridžas, Masačusetsas, JAV |
| Organizacijos | Kembridžo universitetas |
| Alma mater | Mančesterio universitetas Kembridžo universitetas |
| Žymūs studentai | Ernest Rutherford Robert Oppenheimer Max Born Niels Bohr |
| Žinomas (-a) už | Kekso su razinomis modelis Elektrono atradimas Izotopų atradimas Masių spektrometrijos atradimas Pirmasis m/e santykis Tomsono išsibastymas Tomsono problema Tomsonas (vienetas) |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
| Parašas | |
| |
Seras Džozefas Džonas Tomsonas (angl. Joseph John Thomson; 1856 m. gruodžio 18 d. – 1940 m. rugpjūčio 30 d.) – britų fizikas ir Nobelio premijos laureatas. Jam yra priskiriami elektrono, izotopų ir masių spektrometrijos išradimai. 1906 m. Tomsonas gavo Nobelio fizikos premiją už elektrono atradimą ir už savo darbą dujų elektriniame laidume.
Biografija redaguoti
Džozefas Džonas Tomsonas gimė 1856 m. Cheetham Hill, Mančesteris, Anglija. Jo mama buvo Ema Svindels (angl. Emma Swindells), atvyko iš vietinės tekstilės šeimos. Jo tėvas, Džozefas Džonas Tomsonas (angl. Joseph James Thomson), turėjo antikvarinę knygų parduotuvę, kurią įkūrė prosenelis iš Škotijos. Jis turėjo dvejais metais jaunesnį brolį Frederiką Vernoną Tomsoną (angl. Frederick Vernon Thomson).[1]
Tomsonas mokėsi mažose privačiose mokyklose, kur jis demonstravo didelį talentą ir domėjimąsi mokslu. 1870 m. jis buvo paskirtas į Ouvenso koledžą (Owens College). Tada būdamas 14 metų, jis buvo neįprastai jaunas. Jo tėvai norėjo, jog jis būtų lokomotyvų gamintojas, bet šie planai nepavyko, nes jo tėvas mirė 1873 m.[1] 1876 m. jis pateko į Trejybės koledžą, Kembridže. 1880 m. jis gavo bakalauro laipsnį matematikos srityje ir 1883 m. magistro laipsnį. 1884 m. jis tapo Kavendišo fizikos profesoriumi. Vienas jo studentų buvo Ernestas Rezerfordas, kuris vėliau patyrė sėkmę savo pareigose. 1890 m. Tomsonas vedė Rose Elisabeth Paget. Jis turėjo sūnų George Paget Thomson ir dukrą Joan Paget Thomson. Vienas didžiausių Tomsono nuopelnų šiuolaikiniame moksle buvo jo talentas mokytojauti, septyni jo tyrimo asistentai ir jo sūnus gavo Nobelio premijas fizikoje. Jo sūnus gavo Nobelio premiją 1937 m. už tai, kad įrodė, jog elektronai turi bangines savybes.
Tomsonas Nobelio premiją gavo 1906 m.
Eksperimentai su katodiniais spinduliais redaguoti
Anksčiau fizikai nesutardavo, ar katodiniai spinduliai yra nematerialūs kaip šviesa ar turi masę ir buvo sudaryti iš dalelių.
Eksperimentai, pagrįsti katodiniu spindulių magnetiniu nukrypimu redaguoti
Tomsonas pirmasis tyrė katodinių spindulių magnetinį nukrypimą. Katodiniai spinduliai buvo sukuriama vienoje vamzdžio pusėje, kairėje aparato ir eidavo per anodą į mažą varpo formos stiklinį indą, kur juos nukreipė magnetas. Tomsonas užfiksavo jų kelią ant kvadratinio ekrano uvostiklinėje fluorescencija. Jis atrado, kad nesvarbu kokia anodo medžiaga ir kokios stiklinio indo dujo, spindulių nuokrypis buvo toks pat, tai siūlė, jog spinduliai buvo tos pačios formos, kaip ir jų kilmės metu.[2]
Eksperimentas, kuris parodė, kad katodiniai spinduliai buvo elektriškai įkrauti redaguoti
Tomsonas sukonstravo Kruko vamzdį su elektrometro rinkiniu vienoje pusėje, nesimaišant katodinių spindulių kelyje. Tomsonas galėjo sekti spindulių kelią stebėdamas fosforescencinį kelią. Jis pastebėjo, kad eletrometras registravo krūvį tik tada, kai katodiniai spinduliai buvo nukreipti į šį su magnetu. Jis padarė išvadą, kad neigiamai įkrautas krūvis ir katodiniai spinduliai yra vienas ir tas pats.
Premijos ir pripažinimas redaguoti
- Royal Medal (1894)
- Hughes Medal (1902)
- Nobelio fizikos premija (1906)
- Elliott Cresson Medal (1910)
- Copley Medal (1914)
- Franklin Medal (1922)
1991 m. buvo pasiūlytas naujas matavimo vienetas Tomsonas (simbolis: Th), matuoti masės ir krūvio santykį masių spektrometrijoje.
Išnašos redaguoti
Nuorodos redaguoti
- The Discovery of the Electron Archyvuota kopija 2008-03-16 iš Wayback Machine projekto.
- The Nobel Prize in Physics 1906
- Annotated bibliography for Joseph J. Thomson from the Alsos Digital Library for Nuclear Issues Archyvuota kopija 2006-07-14 iš Wayback Machine projekto.
- Essay on Thomson life and religious views
- The Cathode Ray Tube site
- Nobel Prize acceptance lecture (1906)
- Thomson’s discovery of the isotopes of Neon
- Thomson Building Opening – The Leys School, Cambridge (1927) Archyvuota kopija 2011-07-24 iš Wayback Machine projekto.
- Photos of some of Thomson’s remaining apparatus at the Cavendish Laboratory Museum Archyvuota kopija 2011-07-19 iš Wayback Machine projekto.
- [Scerri, E.R. (2007). The Periodic Table, Its Story and Its Significance. Oxford University Press,. ISBN 0-19-530573-6. http://www.us.oup.com/us/catalog/general/subject/Chemistry/?view=usa&ci=9780195305739 Archyvuota kopija 2013-04-08 iš Wayback Machine projekto.]
| Akademinės pareigos | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Henry Montagu Butler |
Master of Trinity College, Cambridge 1918–1940 |
Po to: George Macaulay Trevelyan |