Džoserio piramidė
Džoserio piramidė – Senovės Egipto laiptuotoji piramidė, pastatyta apie 2670 m. pr. m. e. faraono Džoserio valdymo metu Sakaroje netoli Memfio. Tai seniausia Egipto piramidė ir seniausias monumentalaus dydžio akmens statinys istorijoje.
Apie piramidę redaguoti
Džoserio piramidės pradžia buvo akmeninė mastaba, pastatyta iš kalkakmenio ir skirta faraonui palaidoti. Ankstesnieji Egipto faraonai buvo laidojami mastabose, kartais didžiulėse, bet pastatytose iš plaušaplyčių. Džoserio valdymo metu irgi buvo pastatyta tokia mastaba, bet niekuomet nenaudota. Mastabos būdavo viso laidojimo komplekso, pastatyto iš plaušaplyčių, centre. Džoserio valdymo metu įvyko esminis pasikeitimas faraono laidojimo komplekso statybose − viskas buvo pradėta statyti iš akmenų. Manetonas (III a. pr. m. e.) pavadino Džoserį akmens statybų išradėju, tačiau tikėtina, kad ne mažesnį indėlį į naujoviškumą įnešė faraono pirmasis viziris ir dievo Ra vyriausiasis žynys Imhotepas, kuris, be kita ko, paminėtas „skulptorių vyresniuoju“ ant Džoserio statulos. Pats faktas, kad Imhotepo vardas iškaltas ant faraono statulos, rodo, kad jis buvo labai reikšmingas ir gerbiamas asmuo gyvenimo metu. Imhotepas buvo Džoserio piramidės architektu ir pirmuoju žinomu architektu istorijoje.
Pradinė faraono mastaba buvo kelis kartus praplėsta, pakol įgavo 6 pakopų piramidės formą, tarsi vis mažesnių mastabų, sudėtų viena ant kitos. Iš pradžių mastaba buvo kvadratinės formos ir praplėsta į visas keturias puses. Praplėtimas buvo žemesniame lygyje ir tarp jo ir pirmosios mastabos suformuotas „laiptelis“. Vėliau ant pirmosios mastabos pastatytos 3 viena už kitą mažesnės mastabos ir ši minipiramidė praplėsta iki dabartinės gigantiškos struktūros. Džoserio piramidės pagrindo matmenys 125x109 m, originalus aukštis siekė 62 m. Didelis statinio svoris buvo iššūkis statytojams, jo akmenų blokai šiek tiek nukreipti palinkę statinio centro link, kad neįvyktų griūtis. Po piramide sukurtas didžulis požeminių tunelių tinklas, kuriuose buvo paslėpta granitinė faraono laidojimo patalpa. Tuneliuose rasta daugybė indų su faraono provizija pomirtiniame pasaulyje. Šalia piramidės rasta daug statinių, regis, skirtų Sed („Uodegos“) šventei. Tikriausiai tikėta, kad faraonas aname pasaulyje ves šią šventę kaip gyvenimo metu ir jam prireiks visų jos atributų. Esančiame kieme pažymėtos faraono procesijos vedimo vietos. Šiaurinėje pusėje nuo piramidės buvo faraono laidojimo šventykla, kurioje rasta Džoserio statula − seniausia iš Senovės Egipto valdovų (dabar Kairo muziejuje). Visas kompleksas buvo apjuostas 500x250 m matmenų stačiakampio formos siena. Į kompleksą vedė tik vienerios siauros durys. Tikėtina, kad statybos niekuomet nebuvo pilnai baigtos. Džoserio piramidė nėra tiksliai orientuota į pasaulio kryptis, kaip vėlesnės Egipto piramidės.
Šaltiniai redaguoti
- Farid Atiya. Ancient Egypt. American Univ in Cairo Press, 2006, p. 103−105
- Marc Van De Mieroop. A History of Ancient Egypt. John Wiley & Sons, 2010, p. 56