Džiosonas

Džiosonas (kor. 조선), oficialiai Didžiojo Džiosono Karalystė (kor. 대조선국) – korėjiečių valstybė, egzistavusi nuo 1392 iki 1897 m., kuomet tapo imperija (kor. 대한 제국) (faktiškai Kinijos vasalė).

대조선국 (大朝鮮國)
Dae Joseonguk
Didžiojo Džiosono Karalystė
Royal flag of Goryeo (Bong-gi).svg
1392 – 1897 Flag of Korea (1899).svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of {{{paprastas_pav}}}
Sostinė Hansongas (Seulas)
Religija konfucianizmas (valstybinė ideologija), budizmas, šamanizmas, krikščionybė (pripažinta 1886 m.)
Valdymo forma absoliutinė monarchija
Istorija
 - Tapo imperija 1897 m. spalio 13 d.
 - Okupuota Japonijos 1910 m. rugpjūčio 22 d.
Valiuta Munas (1423–1425, 1625–1892)
Jangas (1892–1897)

Valstybė susikūrė iš Koriaus valstybės, suskaldytos tarpusavio vidinės kovos tarp įvairių frakcijų. Kovas laimėjus generolui Li Song Gė, pasižymėjusiam nuopelnais kovose su pusiasalyje plėšikavusiais japonų piratais, jo šalininkai paskelbė jį valdovu. Li Song Gė vėliau pašalino keletą paskutiniųjų Koriaus dinastijos palikuonių ir pradėjo Li dinastiją, kuri valstybę valdė 518 m. iki 1910 m. japonų okupacijos.

VyriausybėKeisti

KaraliusKeisti

Karalius turėjo absoliučią valdžia, bet jo tikroji įtaka priklausė nuo politinių aplinkybių. Jį ribojo tradicijos, ankstesnių karalių precedentai, Valstybės kodeksas (kor. Gyeongguk daejeon), Konfucijaus mokymas. Karalius reikalavo absoliučios ištikimybės iš pavaldinių ir pareigūnų, bet pareigūnai turėdavo įtikinti karalių pasielgti teisingai, jei buvo manoma, kad karalius klysta. Gamtos katastrofos, buvo tikima, kyla iš karaliaus trūkumų, tad jis labai jautriai į jas reaguodavo. Kai kildavo didelė sausra ar nelaimių virtinė karalius formaliai paprašydavo piliečių ir pareigūnų jį pakritikuoti. Tai ką jie pasakydavo ar parašydavo nesusilaukdavo persekiojimo (brt būdavo ir išimčių).

Santykius su karaliumi eiliniai piliečiai palaikė per rašytines (kor. sangeon 상언; 上言) ar žodines peticijas (kor. gyeokjaeng 격쟁; 擊錚). Jei žmogus norėdavo pateikti žodinę peticiją karaliui, jis turėdavo suduoti į bugną ar gongą prieš rūmų vartus ar karaliaus procesijos metu. Tokiu būdu net neraštingi piliečiai galėdavo kreiptis į karalių. Daugiau nei 1300 žodinių peticijų aprašyta Ilseongnoke,[1][2][3] kasdienės rūmų veiklos aprašyme, kuris buvo skirtas karaliaus savianalizei.

PareigūnaiKeisti

Pareigūnai buvo suskirstyti į 18 rangų nuo pirmojo vyriausiojo (정1품, 正一品) iki devinto jauniausio (종9품, 從九品). Rangas buvo pagrįstas amžiumi ir paaukštinimais, kuriuos suteikdavo karaliaus dekretas pagal egzaminų rezultatus ar rekomendacijas.

IšnašosKeisti

  1. „Ilseongnok: Records of Daily Reflections“ (PDF). Memory of the World Register. UNESCO. Nuoroda tikrinta 6 December 2017. 
  2. (2014) Korean History in Maps (en). Cambridge University Press. ISBN 9781107098466. Tikrinta 6 December 2017.
  3. „상언격쟁“. 문화콘텐츠닷컴. Korea Creative Content Agency. Nuoroda tikrinta 6 December 2017.